Įspėjame jautrius skaitytojus: šis straipsnis gali būti per sunkus emociškai. Neįmanoma pasiruošti vaiko mirčiai. Liūdesys ir skausmas, kai reikia atsisveikinti su žmogumi, kurį mylite labiau už viską, tiesiog veria širdį.
Whitney Quinton ir jos partneris patyrė tikrą košmarą, kai turėjo atsisveikinti su ilgai laukta dukra.
Whitney Quinton daug metų kovojo su įvairiomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip endometriozė ir adenomiozė – rašo „Love What Matters“.
Po to, kai Whitney pagimdė sūnų, ji norėjo susilaukti dar vieno vaiko, tačiau patyrė persileidimą. Moteris neatsisakė svajonės savo mylimam sūnui padovanoti brolį ar seserį.
Praėjus trejiems metams po persileidimo, Whitney buvo atlikta endometriozės operacija ir netrukus ji sužinojo, kad vėl laukiasi. Laimė buvo didžiulė: ir Whitney, ir jos partneris buvo labai susijaudinę.
Netrukus jie sužinojo, kad motinos įsčiose yra mergaitė. Vis dėlto, 21 nėštumo savaitę atliktas ultragarso tyrimas jiems kėlė nerimą.
Apžiūra užtruko ilgiau nei tikėtasi, be to, akušerė į pagalbą pasikvietė kolegas.
„Kol laukėme, pradėjau nerimauti, o vyras bandė mane raminti, kad viskas bus gerai. Mano mintys sukosi žaibišku greičiu. Aš galvojau apie viską, kas gali nutikti kūdikiui, ir apie tai, ko labiausiai bijojau“, – savo įraše rašė Whitney.
„Aš kritau ant kelių ir rėkiau”
Netrukus jie sužinojo tai, ko nė vienas iš tėvų nėra pasirengęs išgirsti.
Gydytojas atėjo į palatą ir pasakė, kad mergaitės širdis ne savo vietoje. Be to, ji turėjo tik vieną inkstą, kaulų problemų, o rankos ir pėdos augo neįprastai.”
„Tada jis mums tiesiai šviesiai pasakė: jūs galite nutraukti nėštumą per ateinančias tris savaites“.
Whitney aiškiai prisimena, kaip ji pradėjo rėkti, kai išgirdo naujienas.
„Aš rėkiau taip, kaip net nemaniau, kad galiu. Kritau ant kelių ir toliau rėkiau. Mano skruostais riedėjo ašaros“, – rašė ji.
Ji verkė kiekvieną dieną
Kaip pasakojo Whitney, kitos dvi savaitės buvo siaubingos.
Ir ji, ir jos vyras buvo liūdni, sutrikę ir pavargę. Jiems buvo paskirta daugybė tyrimų ir apsilankymų ligoninėje. Jie sužinojo, kad mergaitei būtų labai sunku išgyventi, jei ji apskritai išgyvens.
Jiems buvo pasakyta, kokia bus dukters būklė. Jie pabrėžė, kad greičiausiai bus papildomų sveikatos problemų, kurios dar nebuvo žinomos.
„Su vyru verkėme dieną ir naktį. Atrodė, kad nieko negalime padaryti. Mes norėjome ją išsaugoti. Ji mums buvo tobula, nepaisant daugelio sveikatos problemų. Mums tai buvo nesvarbu. Vis dėlto, tapęs tėvu ar motina sužinai, kad svarbiausia ne tai, kas tau geriausia, o tai, kas geriausia tavo vaikui“.
Jai teko pagimdyti negyvą dukrą
Svarstydama, kokį sprendimą priimti, pora kreipėsi į Dievą. Jie pradėjo intensyviai melstis, tikėdamiesi gauti atsakymą, koks turėtų būti teisingas pasirinkimas.
Whitney tą laikotarpį, kurį ji ir jos vyras praleido kartu melsdamiesi, apibūdina kaip vieną iš prasmingiausių dalykų, kuriuos jie patyrė per visą savo santuoką.
„Po dviejų dienų sutarėme, kad nei jai, nei man nereikės kentėti nė minutės. Gimdymas galėjo įvykti po kelių dienų. Vakare turėjau gauti vaistų gimdymui paskatinti, o kitą dieną turėjau gimdyti“.
Kaip paaiškino Whitney, tai buvo baisiausias pykinimas, kokį ji kada nors patyrė. Jos regėjimas buvo neryškus ir ji net pradėjo baimintis dėl savo gyvybės.
Svarbūs vyro žodžiai
Kai jie pateko į ligoninę, buvo labai sunku.
„Pabudau ir pas mane atėjo akušerė. Aš miegojau, kai gimė mūsų dukra Ruby-Jo. Taip pat atvyko gydytojas, kuris paėmė jos mažytį, 0,5 kilogramo sveriantį kūną. Buvau visiškame šoke“.
Tą akimirką Whitney apėmė kaltės, pykčio ir liūdesio banga.
Tada jos vyras pasakė žodžius, kurių ji niekada nepamirš.
„Gerai, tu tai padarei. Pagaliau ji namuose ir ji tobula. Ji yra su mūsų šeima danguje ir nebekenčia. Labai tavimi didžiuojuosi“, – pasakė jis.
Mergaitė nebūtų išgyvenusi
Vėliau pora sužinojo, kad mergaitės širdies yda neabejotinai būtų reiškusi tikrą mirtį, jei jie būtų pasirinkę tęsti nėštumą.
„Tai buvo sunkios naujienos, bet mums palengvėjo, kai sužinojome, kad priėmėme jai geriausią sprendimą“.
Sielvartas po dukros mirties vis dar didžiulis.
„Ji yra mūsų šeimos dalis ir vieną dieną mes visi susitiksime danguje. Apkabinsiu ją ir pamatysiu, kad ji mums dėkinga už išvadavimą iš kančių. Dėkosime jai už tai, kad išmokė mus atsigręžti į Dievą, paskatino mus būti rūpestingesniais ir palaikyti kitus jiems sunkią akimirką“.
Ilsėkis ramybėje, Ruby-Jo.
