Mokytoja Tammy Waddell patiko visiems. Ji buvo maloni, įkvepianti, geraširdė ir visada šypsojosi. Nenuostabu, kad per 30 darbo mokykloje metų ji užsitarnavo vienos iš mėgstamiausių mokytojų reputaciją. Mokiniai ją dievino ir mylėjo.

Todėl liūdesys buvo beveik neįveikiamas, kai, sulaukus vos 58 metų, jai buvo diagnozuotas vėžys, o vėliau ji mirė.

Iš pradžių į vėžį ji žiūrėjo ne kaip į ligą, o kaip į iššūkį, su kuriuo reikia kovoti. Jai buvo taikoma chemoterapija ir ji drąsiai kovojo, darydama viską, kad galėtų ir toliau mokyti, nors ir sunkiai sirgo.

Tačiau galiausiai jos imuninė sistema nebeatlaikė ir ji turėjo nutraukti mokymą bei susitelkti į gydymą. Deja, tai nepavyko, nes plaučiuose išsivystė infekcija, kuri galiausiai atėmė jai tiek daug jėgų, kad ji mirė. Jos kūnas daugiau nebegalėjo to pakelti.

Paskutinis noras

Kai tik Tammy Waddell suprato, kad gali neišgyventi, ji išsakė paskutinį norą. Norėjo, kad jos laidotuvės būtų kiek kitokios nei turėtų būti. Ji nenorėjo gėlių ar dovanų – ji norėjo kai ko, kas jai reiškė daug daugiau. Ji norėjo mokyklinių krepšių. Mokyklinių krepšių, pilnų knygų. Štai ko ji norėjo. Ir šie krepšiai turėjo būti paaukoti neturtingiems vaikams, kurie patys negali sau leisti įsigyti.

Birželio 9 dieną Tammy Waddell mirė apsupta savo mylimos šeimos. Netrukus įvyko laidotuvės, o pilnoje bažnyčioje beveik nebuvo gėlių – tik mokykliniai krepšiai, kurių taip norėjo Tammy. Mokykliniai krepšiai, pilni knygų ir kitų mokyklinių reikmenų – paruošti paaukoti neturtingiems vaikams.

Šeimai šis gestas atrodė toks gražus, kad jie nusprendė juo pasidalyti socialiniuose tinkluose, ir tada kai kas nutiko. Staiga prie šeimos durų slenksčio buvo pristatyta daugybė mokyklinių krepšių, ir buvo prašoma juos paaukoti vargšams vaikams. Ir krepšiai vis plūdo, nes, matyt, visas pasaulis buvo įkvėptas tokios minties ir nepažįstami žmonės iš viso pasaulio siuntė mokyklinius krepšius.

Net ir mirusi Tammy Waddell rūpinosi savo mokinių gerove, o dėl jos nuostabaus paskutinio noro vargšai vaikai į mokyklą taip pat gali eiti su nauju mokykliniu krepšiu ant nugaros. Ji net ir po mirties toliau daro gerus darbus. Tikra didvyrė, kuri sukelia malonias emocijas.