Santykiai yra sudėtingas procesas, dėl kurio žmonės turėtų jausti pasitenkinimą ir malonumą, o ne problemas. Psichologijos ir bioenergetikos ekspertai papasakojo, kokios santykių rūšys žlugdo žmogų ir nepadeda jam tapti laimingu.

„Aš turiu/ privalau gyventi tik dėl partnerio“

Pirmojo tipo santykiai galbūt yra patys baisiausi. Daugelis žmonių gyvena pagal principą „Viskas dėl mylimo žmogaus“. Savo sielos draugui jie atiduoda absoliučiai viską, tačiau bet kokių santykių tikslas nėra pamiršti save. Meilė yra tada, kai du žmonės vaikšto vienas su kitu susikibę už rankų, o ne tada, kai vienas sėdi į tuščią vežimą, o kitas stumia jį į kalną.

Kai žmogus visą savo gyvenimo energiją atiduoda kitam, tai ne meilė, o tipiškas energetinis vampyrizmas. Jei antroji pusė būtų normalus žmogus, tai to nebūtų nutikę, bet jei jūsų mylimasis susitaiko su tuo, kad gyvenate ne dėl savęs, tai rodo, kad jums reikia susirasti žmogų, kuris jus įvertins ir nepamirš, kad meilė yra abipusiai energijos mainai. Tų, kurie santykiuose save pamiršta, likimas dažniausiai susiklosto toli gražu ne taip, kaip jie norėjo. Jų gyvenimas dažnai sugriaunamas, o atstatyti jam prireikia mėnesių ar net metų.

„Aš turiu globoti savo sielos draugą“

Dažnai meilė virsta kažkuo panašiu į tėvo ir dukters arba mamos ir sūnaus santykius. Tai vadinama pertekline apsauga. Tokiu atveju vienas iš partnerių „gelbėja“ kitą arba nuo ko nors apsaugo. Tai neišvengiamai veda prie to, kad žmonės negali atsiverti ir sukurti harmonijos poroje. Pusiausvyra tokiuose santykiuose visada sutrinka.

Dažniausiai į tokius santykius patenka tie, kurie turi žemą savigarbą. „Mamos“ ir „tėvai“ tokiuose santykiuose negali atsipalaiduoti ir rasti sau lygių. Jie tiesiog negali padėti ieškoti žmonių, kuriems reikia pagalbos ir priežiūros, nes normalūs ir emociškai sveiki asmenys jiems neįdomūs. Pririšti kitą žmogų tam tikra pagalba ir priežiūra yra vienintelė galimybė būti su kuo nors, o ne vienam.

Kalbant apie tuos, kurie yra „išgelbėti“, jie yra panašioje situacijoje. Normaliems žmonėms jų paprasčiausiai nereikia, nes niekas nenori gyventi su priklausomu žmogumi, ar su tokiu, kuris nenori ar negali ko nors padaryti. Infantilūs žmonės dažnai dėl šios priežasties lieka vieni. Jiems reikia žmogaus, kuris juos apsaugotų.

„Noriu sukurti tokį partnerį, kokio man reikia“

Tai itin pavojingi santykiai, kuriuose vienas arba abu partneriai bando pakeisti antrąją pusę, kad turėtų idealą. Pačioje idėjoje nėra nieko gėdingo, bet faktas yra tas, kad pakeisti žmogaus nepavyks. Net jei naudosite visas savo jėgas ir iš dalies jums pasiseks, tai vis tiek nepadarys jūsų laimingesnio. Greičiausiai tai nebebus tas žmogus, kurį įsimylėjote.

Vienaip ar kitaip, bet bandymai pakeisti vyrą ar moterį nieko gero neduoda. Faktas yra tas, kad šiuo atveju žmogus gali patirti rimtą spaudimą. Manote, kad nieko blogo nedarote, tačiau jūsų antrajai pusei dėl to gali kilti didelis stresas. Jei norite santykiuose pasiekti daugiau harmonijos, specialistai pataria kalbėti apie savo prašymus be negatyvo. Niekada nekritikuokite žmogaus, kurį mylite iš visos širdies.

„Aš turėčiau būti geresnis už partnerį“

Kitas destruktyvus meilės tipas yra konkurencija. Dažnai nutinka taip, kad du žmonės stengiasi ne kažką kartu kurti, o veikia vienas prieš kitą, norėdami įrodyti savo svarbą ir vertę. Žinoma, nieko gero iš to neišeis ir nesvarbu, ar konkuruojate bandydami užsidirbti daugiau pinigų, ar stengdamiesi būti geresniu savo vaikui.

Kai du žmonės eina savo keliu ir netgi priklauso nuo jausmo, kad yra geresni už savo antrąją pusę, tada apie sveiką meilę kalbėti neverta. Tai gali pasireikšti nuolatiniais ginčais bei nesugebėjimu vienas kitam nusileisti.