Sėkmingas kultūrų derinys vienoje lysvėje leis džiaugtis gausiu derliumi. Pavyzdžiui, svogūnai kenkėjus atbaido nuo morkų, o morkos – nuo svogūnų. Šie augalai nekenkia vienas kitam, nenaudoja vienas kito maistinių medžiagų, priešingai – padeda. Svogūnų šaknys yra daug aukščiau nei morkų šakniastiebiai, todėl augalai puikiai sugyvena toje pačioje dirvoje.
Šis metodas naudojamas sodo produktyvumui padidinti. Taip užaugintos morkos ir svogūnai bus didesni ir sultingesni. Jei laikysitės visų sodinimo taisyklių, mažesniame plote užsiauginsite didesnį derlių.
Reikėtų atkreipti dėmesį į atstumą tarp lysvių. Žinoma, nepamirštame ir dirvos paruošimo, tręšimo ir kitų darbų. Dirvožemis turi būti purus ir derlingas.
Prieš sodinimą lysvę derėtų pabarstyti medžio pelenais. Pelenai gali padėti apsaugoti ir svogūnus, ir morkas nuo kenkėjų. Kadangi juose gausu mineralų, jie taip pat padės aprūpinti reikalingomis maistinėmis medžiagomis.
Pelenus galime naudoti dirvai dezinfekuoti, kaip trąšą, insekticidą ir fungicidą.
Pelenai gerina dirvožemio struktūrą ir savybes, padeda skaidytis organinėms medžiagoms, o didelis privalumas – jame nėra chloro, kuriam svogūnai jautrūs.
Tačiau barstant pelenus derėtų nepamiršti, kad pelenai padidina pH reakciją, todėl jų negalima naudoti silpnai rūgščioje, neutralioje ir šarminėje dirvoje.
Per dažnai naudojant pelenus pakyla pH ir galite padaryti daugiau žalos nei naudos. Kadangi pelenuose azoto nėra, šį elementą būtina pridėti.
Subalansuotas pelenų naudojimas ir geras balansas su azotu gali užtikrinti svogūnų kokybę.
Augalai lengvai pasisavina fosforą ir kalį. Kadangi tai yra natūrali medžiaga, medienos pelenai nekelia pavojaus nei žmonėms, nei aplinkai.
Žinoma, nereikia persistengti, reikia būti atsargiems barstant pelenus ir stengtis jų neįkvėpti. Tręšti pelenais geriausia, kai nepučia vėjas, kitaip sunku juos tolygiai paskirstyti.
Dar vienas pelenų naudojimo privalumas – svogūnai tampa atsparesni oro permainoms ir mažiau gelsta.
Pelenus galime naudoti keliais būdais, bet daugiausiai 2–3 kartus per auginimo sezoną.
Sodindami svogūnus atkreipkite dėmesį į atstumą tarp atskirų svogūnėlių, kuris turėtų būti apie 5–7 cm.
Taip pat atkreipkite dėmesį į teisingą atstumą tarp eilučių, tarp kurių turėtų būti apie 30 cm, kad tarp jų tilptų morkos. Laistykite pagal poreikį, kad žemė visiškai neišdžiūtų. Svogūnai ir morkos – puikūs kaimynai.
Kad neaugtų piktžolės, reikėtų lysves mulčiuoti. Be to, mulčiavimas taip pat sulaiko drėgmę, todėl dirva ne taip greitai išdžiūsta.
Kiti augalai, kurie yra puikūs kompanionai
Dar senovėje žmonės pastebėjo, kad daržovių kaimynystė su kai kuriais augalais gali žymiai padidinti jų derlių, bei priešingai, kaimynystė su tam tikromis kultūromis, gali paskatinti derliaus nykimą.
Augalai – „draugai“ , kurie geriau auga kartu, vadinami kompanioniniais augalais.
Pavyzdžiui, pomidorai mėgsta morkų, krapų ir baziliko draugiją, kita vertus, kaimynystėje esančios bulvės gali jiems pakenkti. Stiprus baziliko aromatas atbaido kenkėjus, o morkos, krapai, petražolės ir pastarnokai vilioja bites, boružes ir vorus.
Šie plėšrūs vabzdžiai minta parazitais ir kenkėjais, kurie kenkia pomidorams.
Pomidorai ir bulvės priklauso tai pačiai šeimai, todėl kenčia nuo tų pačių ligų ir kenkėjų. Tikėtina, kad augdami kartu, jie nepasižymės gausiu derliumi ir greitai išplatins ligas, kurios jiems pakenks.
Tvarkingos daržovių eilės neabejotinai džiugina akį ir palengvina derliaus nuėmimą. Tačiau gamtoje niekur nepamatysime tobulų eilių, o greičiau kelis augalus, sugrupuotus į vienarūšes grupes. Imituojant natūralią biologinę įvairovę, jūsų sodas gali būti mažiau tvarkingas, tačiau tai gali padėti jūsų daržovėms.
Dėl kompanioninių augalų suderinamumo ir artumo, augalai tampa stipresni, atsparesni ir yra apsaugomi nuo vabzdžių ir ligų.
Nedvejodami pasodinkite gėlių, tokių kaip serenčiai ar nasturtės, tiesiai tarp daržovių. Šios gėlės pritraukia apdulkinančius vabzdžius ir taip padidina cukinijų, žirnių, agurkų ir pomidorų vaisingumą.
Serenčiai taip pat yra puikus natūralus amarų repelentas.
Kita vertus, kai kurie augalai netoleruoja vienas kito, vagia maistines medžiagas ir apskritai trukdo vienas kitam.
Pavyzdžiui, paprikos ir pupelės neturėtų būti sėjamos vienos šalia kitų, žirniai nedera su svogūnais, o salotos nenori būti šalia brokolių.
Kompanioninių augalų sąrašas
AGURKAI
Puikūs kaimynai
Ridikėliai, žirniai, salierai, salotos, kopūstai, pomidorai, saulėgrąžos, kukurūzai, serenčiai.
Prasti kaimynai
Šalavijas, kmynai, mėtos, pankoliai.
POMIDORAI
Geri kaimynai
Česnakai, bazilikai, morkos, svogūnai, petražolės, žirniai, šalavijai, kopūstai, serenčiai, špinatai, salotos.
Prasti kaimynai
Bulvės, pankoliai.
PAPRIKOS
Geri kaimynai
Bazilikai, morkos, raudonėliai, mairūnai, svogūnai, medetkos, kalendros, paprastosios katžolės.
Prasti kaimynai
Pankoliai, kaliaropės, pupelės.
BAKLAŽANAI
Geri kaimynai
Žirniai, pupelės, salotos, bazilikai, peletrūnai, čiobreliai.
Prasti kaimynai
Bulvės ir pomidorai.
ŽIRNIAI
Geri kaimynai
Morkos, kukurūzai, agurkai, baklažanai, salotos, ridikai, špinatai, pomidorai, bulvės.
Prasti kaimynai
Svogūnai, česnakai.
CUKINIJOS
Geri kaimynai
Pupelės, kukurūzai, mėtos, nasturtės, ridikai.
Prasti kaimynai
Bulvės.
KOPŪSTAI
Geri kaimynai
Pupelės, cukriniai runkeliai, salierai, ramunėlės, krapai, mėtos, svogūnai, raudonėliai, bulvės, šalavijai.
Prasti kaimynai
Braškės, pomidorai.
BULVĖS
Geri kaimynai
Pupelės, kopūstai, kukurūzai, salotos, svogūnai, serenčiai, ridikai, kalendros, linai.
Prasti kaimynai
Pomidorai, agurkai, saulėgrąžos, moliūgai.
KURŪZAI
Geri kaimynai
Žirniai, arbūzai, moliūgai, pupelės, soja, saulėgrąžos, lubinai.
Prasti kaimynai
Salierai ir burokėliai.
SVOGŪNAi
Geri kaimynai
Bulvės, braškės, morkos, salotos, burokėliai, pomidorai.
Prasti kaimynai
Žirniai, pupelės, šalavijai.
MORKOS
Geri kaimynai
Svogūnai, porai, česnakai, pomidorai, pupelės, ridikai, žirniai, šalavijai.
Prasti kaimynai
Krapai, anyžiai.