Juodoji arbata gaminama džiovinant ir oksiduojant arbatžoles. Juodosios arbatos gamybai pasitelkiama oksidacija, būtent dėl šio proceso juodoji arbata įgauna tamsią spalvą bei sodrų skonį.
Ar juodoji arbata naudinga sveikatai? Išties, juodoji arbata pasižymi teigiamomis savybėmis.
Juodoji arbata sumažina vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų bei laisvųjų radikalų daromos žalos riziką. Ji yra panaši į žaliąją arbatą.
Be to, reguliariai juodąją arbatą geriančių žmonių kraujo serume yra didesnė antioksidantų koncentracija.
Remiantis 1986–1990 m. Nyderlanduose atliktu tyrimu, arbatos gėrimas šiek tiek sumažina riziką susirgti dažniausiai pasitaikančiomis vėžio formomis, įskaitant gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžį, plaučių vėžį ir krūties vėžį.
Kaip ir kavoje, arbatoje taip pat yra kofeino, nors arbatos atveju šis junginys dažniau vadinamas teaninu. Arbatos lapuose jo yra apie 50 mg.
Kofeinas teigiamai veikia dėmesį ir padeda susikaupti, tačiau nėra toks stimuliuojantis kaip kavoje, nes absorbuojamas ne skrandyje, o tik žarnyne.
Tačiau yra mitas tai, kad arbata neturi įtakos skysčių netekimui ir dehidratacijai. Tačiau tokio pobūdžio poveikis gali pasireikšti tik išgėrus didelį kiekį arbatos (300 mg kofeino), vadinasi, maždaug šešis puodelius arbatos vienu metu.
Apie dehidrataciją verta pasidomėti daugiau, nes ji turi didžiulę įtaką mūsų savijautai, sveikatai ir sklandžiam viso organizmo darbui.
Svarbu atsiminti, kad fenoliniai junginiai mažina geležies pasisavinimą. Dėl šios priežasties nerekomenduojama gerti juodosios arbatos (kaip ir kavos) valgio metu.
Valgant bet kokį maistą, naudingiausia gerti vandenį.