Restorano savininkas sukėlė daug diskusijų po to, kai gana grubiai atsakė svečiui, pasiskundusiam dėl vėluojančios picos. Incidentas įvyko italų restorane „Franco’s“, o klientas buvo tiesiog šokiruotas.
Samuel Porter mandagiai paprašė perskaičiuoti sąskaitą, nes manė, kad už picą, kuri vėlavo 20 minučių, iš jo buvo pareikalauta sumokėti per didelę sumą. Tačiau atsakymas, kurio jis sulaukė iš picerijos savininko, buvo pribloškiantis! Samuel tvirtina, kad jam uždavus klausimą, 80-metis Franco Pardini sušuko, kad jis „bent minutei užsičiauptų“, ir „grubiai jį nutildė“.
Vieną ketvirtadienio vakarą Samuel Porter paskambino į restoraną, pateikė užsakymą ir jam buvo pasakyta, kad užsakymas bus pateiktas po 30 minučių. Tačiau kai Samuel po 35 minučių atvyko į restoraną, ten tvyrojo „įtempta atmosfera“ ir visur bėgiojo padavėjai.
Galiausiai jam pavyko pasikalbėti su darbuotoju, kuris pasakė, kad jo užsakymas užtruks dar 10-15 minučių, bet dėl to jis galėjo pavėluoti į kiną. Samuel svarstė galimybę palikti restoraną ir išeiti, bet nusprendė pasilikti ir pažiūrėti, kaip jie išspręs jo situacija.
Iš pradžių jis sakė, kad jo kaip kliento nebuvo atsiprašyta, nes restorano savininkui Franco tikriausiai susidarė įspūdis, kad jis nori nuolaidos, o paskui jis šaukė ant kliento, kad šis „užsičiauptų“. Samuel teigia, kad Franco pasakė, jog tą rytą kainos buvo pakeistos, o paskui numetė meniu ant prekystalio ir padavėjams pasakė: „Tiesiog pasakykite jam tokią kainą, kokios jis nori“.
Klientas pridūrė: „Nesu iš tų žmonių, kurie toleruoja grubumą, ir jei kas nors elgiasi nemandagiai, su juo pasikalbu. Todėl ramiai pasakiau Franco, kad jis man suteikė blogiausią aptarnavimą, kokį esu kada nors patyręs, ir tai buvo tikra tiesa.“
Tačiau jis pridūrė, kad Franco tada jo atsiprašė ne nuoširdžiai.
Klientas pridūrė, kad Franco bandė tai sumenkinti, sakydamas kažką panašaus į „Aš esu garsus dėl savo pykčio“. Ant sienos kabo klientų sąrašas „Franco iš restorano išvaryti klientai“.
Galiausiai Samuel gavo picą, kurią apibūdino kaip „vidutiniško skonio“, o restorano vadovas iš jo paėmė tik 2 svarais sterlingų mažiau nei jis turėjo sumokėti.
Tačiau Samuel sakė, kad liko patenkintas kepėjais, kurie į jo picą „Gargantua“ įdėjo daug mėsos ir didelę porciją traškučių. Vėliau Samuel telefonu kalbėjosi su Franco sūnumi, kuris save vadina Franco jaunesniuoju. Jis teigė, kad tą vakarą restorane buvo daug įvykių ir labai daug klientų. Todėl susikaupė „daug žmogiškųjų faktorių“ bei kad jo tėvas aistringai myli savo restoraną.
Francos jaunesnysis pasakė: „Manau, kad matėte, jog restoranas tą vakarą buvo labai užimtas. Kai atvykote, esu įsitikinęs, kad jums pasakė: atsiprašau, restoranas labai užimtas, todėl užtruks dar kelias minutes, kol bus viskas paruošta.“
Savininko sūnus teigė, kad didesnė kaina tikriausiai atsirado dėl naujojo meniu, tačiau beveik 4 svarai sterlingų jam atrodė „šiek tiek per didelė suma, todėl gali daryti prielaidą, kad buvo padaryta žmogiškoji klaida“.
Jis mielai pasakojo apie ilgą tėvo restoranų verslo istoriją ir jo „aistrą“, kuri, pasak jo, kartais sukelia sprogstantį aptarnavimo burbulą. Franco jaunesnysis sakė: „Jei jis būtų norėjęs jus išvaryti, būtumėte įtrauktas į garsių žmonių sąrašą, kuriuos jis yra išvaręs per visą picerijos gyvavimo laikotarpį. Jam 80 metų, šiam restoranui jis vadovauja jau seniai, nuo tada, kai atidarė „Flying Pizza“. Jam iš tiesų labai rūpi tai, ką jis daro, kaip dirba jo darbuotojai, kaip jaučiasi klientai ir kaip gaminamas maistas.“
Vėliau elektroniniame laiške jis pridūrė: „Tikrai tikiu, kad jis liepė jums minutėlei užsičiaupti. Jei tai viskas, ką jis pasakė, manau, kad jums pavyko gana lengvai išsisukti! Tiesą sakant, esu sužavėtas, kad iš jo sulaukėte atsiprašymo. Jis turbūt jau subrendo. Manau, kad kiekvienas, kuris dirba taip kaip jis būdamas tokio amžiaus, turi turėti bent šiek tiek saviraiškos laisvės. Jam 80 metų, jis dirba septynias dienas per savaitę ir taip jau trejus metus.“