Vyresnio amžiaus moteris panoro atskleisti, kodėl seni žmonės jaučiasi vieniši. Šiandien ji pasakoja savo istoriją.
73 metų moteris iš Švedijos, vardu Anna, pasakoja apie ją užklupusią vienatvę po to, kai toli išsikraustė vaikai ir amžinojo poilsio iškeliavo vyras. Dabar ji bijo, kad mirs viena savo bute, ir niekas to net nepastebės.
„Turiu du vaikus, kelis anūkus ir proanūkius. Bet aš niekada jų nematau. Na, o užsienyje gyvenanti dukra dažniausiai atvažiuoja kartą per metus. Bet anūkai nekalba švediškai, tad susikalbėti su jais labai sunku. Nuolat ilgiuosi savo artimųjų“, – atvirame interviu „Me Allas“ skaudžiais išgyvenimais dalijasi senolė.
Vienatvė tapo moterį užklupusio nerimo priežastimi. Ji sako, kad norėtų pasakyti savo vaikams, kaip jaučiasi, tačiau nenori, kad juos graužtų sąžinė. Daugelis vienišų žmonių išgirdę jos istoriją gali atpažinti save. Dienos yra vienodos. Jos susideda iš fiksuotų ritualų. Tam tikra prasme ritualai jai suteikia ir saugumo jausmą.
„Televizorius man padeda išgyventi. Televizorius ir mano kasdienė rutina kiekvieną dieną daro vienodą. Televizorių žiūriu iki dvylikos, o pagaminusi ir pavalgiusi pietus miegu dvi valandas. Tada einu apsipirkti, sėdžių prie kompiuterio, sprendžiu kryžiažodžius ir klausausi garsajuosčių. Tada vakarienė, o po jos vėl televizorius, prieš einant miegoti. Tie patys ritualai kiekvieną dieną”.
Socialinė fobija
Kai žmogus ilgą laiką jaučiasi vienišas, jam gali išsivystyti socialinė fobija. Kitaip tariant, kuo ilgiau žmogus yra vienišas, tuo didesnis barjeras atsiranda siekiant įsilieti į socialines grupes. Anna sako, kad vienatvė gali būti kupina gėdos.
„Visada būnu viena, kai einu į parduotuvę ar einu pasivaikščioti. Jaučiu didelę gėdą, tarsi ant kaktos būtų parašyta „vienas“, – sako ji.
Socialinė fobija, gėda ir menka savigarba atsiranda bėgant metams. Kartu su vienatve. Anna ne visada taip jautėsi.
„Anksčiau buvau socialus ir gana bendraujantis žmogus. Bet aš praradau pasitikėjimą žmonėmis ir dažnai jausdavausi jais nusivylusi. Niekada nebuvau itin pasitikinti savimi, bet tai, ką jaučiu dabar – daug kartų blogiau. Aš tapau nepaprastai drovi ir jaučiuosi klaikiai nesaugi, ėmiau bijoti žmonių. Aš paprasčiausiai ėmiau jų vengti. Turbūt tapau šiek tiek abejinga”.
Blogiausias Annos metų laikas – vasara. Tai tarsi laikas, kai jauti spaudimą būti gamtoje ir jaustis laimingas. Vasarą keliami nepakeliamai dideli reikalavimai išvaizdai, aplinkai ir psichologinei būsenai. „Kad to išvengčiau, visą vasarą tūnau patalpoje. Ir, žinoma, šventės. Kalėdos – tiems, kurie yra vieniši, niekuo neypatinga diena. O tądien vienatvė tampa dar bjauresnė, mat esi vienas, o visi kiti švenčia“, – dalijasi mintimis Anna.
Verkia kiekvieną dieną
Anna verkia kiekvieną dieną. Ji jaučiasi nusivylusi savo egzistencija. Jos didžiausia baimė – mirti vienai. Kiek laiko praeis, kol kas nors pastebės, kad jos nebėra?
„Darosi liūdna, kai girdžiu, kaip kiti eina į šeimos vakarienes ir leidžia laiką su vaikais bei anūkais. Jaučiu neapsakomai didelė tuštumą!“, – sako senolė.
Pokalbio pabaigoje Anna prisipažįsta: „Jau dešimt metų manęs niekas neapkabino“.
Kaip elgtis, jeigu jaučiatės vieniši?
Pagyvenusių žmonių vienatvė yra plačiai paplitusi problema. „Pagyvenusių žmonių vienišumas – vis didėjanti visuomenės sveikatos problema. Maždaug trys iš dešimties vyresnių nei 80 metų žmonių teigia esantys vieniši. Jie jaučiasi ne tik nepaprastai vieniši būdami bendruomenės dalimi bei apleisti artimųjų, bet ir ligoti, mat vienatvė kenkia fizinei sveikatai“, – rašė buvęs Stortingo atstovas Tone’as W. Trøenas.
Ir tai, deja, tiesa. Labai daugelis iš mūsų senatvėje tampa vieniši.
Taigi, kaip mes visi galime prisidėti prie vienišų senolių gerovės? Kaip interviu apibūdino Anna, jei pakankamai ilgai būsite vienišas, galite lengvai susirgti socialine fobija. Vadinasi, kad vienišiems asmenims nelengva imtis iniciatyvos ar palaužti vienatvę patiems.
Taigi, šiandien galite pagalvoti apie tuos, kuriuos gali slėgti klaikus vienatvės jausmas. Ar jūsų rate yra asmuo, kuris, tikėtina, yra vienišas? Gal tai draugas, tėvai, seneliai ar kaimynas?
- Čiupkite telefoną! Paklauskite, kaip jam sekasi. Pasiūlykite drauge praleisti pusdienį ar vakarą. Vakarienė, išvyka į teatrą ar kita veikla.
- Paklauskite, ar jis nori eiti kartu pasivaikščioti. Fizinis aktyvumas yra vienas geriausių dalykų, kuriuos galite padovanoti savo sveikatai tiek protinei, tiek fizinei, o dar geriau, jei eisite pasivaikščioti ne vienas!
- Apkabinkite! Pagalvokite, ką galite šiandien padaryti dėl kito žmogaus, kad mažiau žmonių jaustųsi taip, kaip jaučiasi Anna.