Kai Jessica su Jaredu persikraustė į naują butą, jie pagaliau galėjo įsigyti augintinį, kurio visuomet norėjo. Iš pradžių jie nusprendė, kad keturkojį įsigys per Jessicos gimtadienį, tačiau galiausiai nusprendė, kad taip ilgai laukti jie nenori, tad nusprendė kuo greičiau į namus parsivežti savo svajonių šunį.
Vieną dieną Jessica socialiniuose tinkluose pamatė vieno šuns nuotrauką, kuriam prieglaudos darbuotojai ieškojo namų. Ji nusprendė parašyti prieglaudai, kurioje gyveno šuo, tačiau tuomet suprato, kad viskas nebus taip paprasta, kaip atrodo.
Šuo, vardu Benji, buvo rastas klajojantis Los Andželo gatvėse ir nuvežtas į prieglaudą. Jis turėjo alergiją ir buvo užsikrėtęs blusomis, ir dėl dažno kasymosi neturėjo dalies kailio. Negana to, Benji buvo ir labai nerimastingas bei nervingas šuo.
Gyvenimas prieglaudoje taip pat jam nebuvo labai laimingas. Jis labai sunkiai prisitaikė prie savo naujųjų namų. Išbuvęs čia dvi savaites, jis vis dar urzgė ir puolė žmones. Prieglaudos darbuotojai manė, kad šio šuns ateitis nebus laiminga, tačiau pati Jessica žinojo, kad nori būtent šio šuns.
Jessicai ir Jaredui iki prieglaudos, kurioje gyveno Benji, reikėjo važiuoti net šešias valandas, tačiau jie kaip galėdami greičiau leidosi į kelionę, kad galėtų parsivežti šį vargšą šunį namo.
Kai pora pagaliau pasiekė Los Andželą, prieglaudos darbuotojai labai nustebo, kad jie susidomėjo būtent Benji – šunimi, kuris buvo nedraugiškas žmonėms. Jie įspėjo porą, kad su juo gali būti kiek sudėtinga susitvarkyti: Benji reikės daug dresavimo, be to, šuo turėjo ir unikalių poreikių.
Nepaisydama perspėjimų, pora vis dėlto pasiėmė šunį su savimi. Pasirašę globos dokumentus, jie parsivežė šunį namo. Pirmosios dienos iš tiesų buvo sudėtingos, Benji buvo uždaras ir apatiškas, tačiau ilgainiui viskas pasikeitė.
Vos per tris savaites Benji priprato prie savo naujųjų namų ir tapo laimingu, draugišku ir puikų elgesį demonstruojančiu šunimi.