Tuščios mokytojo kėdės simbolika suteikia mums progą apie kai ką pamąstyti. Būdami vaikai, ne visada suvokiame, kokią didelę įtaką mūsų gyvenimui gali turėti mokytojai. Jie ne tik moko mus matematikos, gamtos mokslų, skaitymo ir rašymo, bet ir gyvenimo. Jie dažnai mus moko apie tai, kas yra teisinga ir neteisinga, apie teisingumą ir neteisybę, ir ne tik kaip tapti geresniu žmogumi, bet ir kaip padaryti pasaulį geresne vieta.
Būtent to šis Naujojo Džersio mokytojas mokė savo vaikus pastaruosius 50 metų. Kaip? Klasėje visada turi būti tuščia kėdė. Dan Gill daugiau nei penkiasdešimt metų mokė pradinėje mokykloje. Jei įeisite į jo klasę, pastebėsite išskirtinę detalę: tuščią kėdę. Tai nėra papildoma kėdė, kuri yra paruošta ir laukia lankytojų. Ji nėra tam, jei sulūžus kitai kėdei ją panaudoti arba kad būtų naudojama kaip nusiraminimo vieta. Atvirkščiai, tuščia kėdė Gill klasėje yra dėl simbolinės priežasties. Ji skirtas mokiniams išmokyti vertingos pamokos apie įtrauktį ir pagrindines žmogaus teises. Šiandien mokytojas pasakoja apie tai, kaip jam kilo tokia mintis.
Negalėjo ateiti į gimtadienį
Pats Gillas užaugo Niujorke. Kai jam buvo devyneri, jis nuėjo į jo name gyvenusio berniuko gimtadienį. Jis ėjo ne vienas, o su geriausiu draugu Archie. Su dovanomis po pažastimis jie paskambino į duris. Gimtadienį šventusio vaiko mama jas atidarė. Pamačiusi Gillą ir Archie, ji jiems pasakė, kad nebėra kėdžių. Gillas buvo sutrikęs ir pasakė, kad viskas gerai, jis gali atsisėsti ant grindų arba pasiimti dar keletą kėdžių, tai jam netrukdytų. Moteris vis kartojo, atsiprašau, tik kėdžių nebeliko.
„Ir ji tai nuolat kartojo. Jūs negalite įeiti. Vaikui buvo sunku tai girdėti, tai buvo pažeminimas“, – sako Gill.
Tą akimirką Gill suprato, kodėl jie nebuvo laukiami. Taip buvo todėl, kad Archie buvo tamsiaodis. Ir jis, ir Archie pradėjo verkti.
Tuščia kėdė klasėje yra jo būdas simbolizuoti šią istoriją mokiniams ir padėti jiems geriau ją suprasti.
„Tai simbolis parodyti vaikams, kad vietos yra visiems – visada yra kėdė“, – sako Gill.
Ta diena amžinai bus tokia diena, kurios Gill niekada nepamirš. To jis nepamiršo ir tapęs suaugusiu, ir jis šią patirtį pasiėmė su savimi kaip mokytojas.
„Turime būti mokykla su galimybėmis“, – sako Gill ir tęsia – „Archie buvo atimta galimybė eiti į gimtadienį dėl moters šališkumo“.
Mokydamas savo mokinius apie įtraukimą – jaunus vaikus, kurie užaugs ir lems įstatymus, kultūrą ir tai, kas „vyksta“ jų visuomenėje, jis tikisi, kad pasaulis pagerės. Jis sako manantis, kad jo metodas veikia. Kai lankytojai įeina į jo klasę, jo mokiniai pirmieji jų klausia „ar žinote, kodėl mes turime tą kėdę?“. Ir jie paaiškina, ką tai reiškia. Štai taip Gill žino, kad jo pamoka juos kažko išmokė.
„Tikiuosi, kad tai išmokys vaikus to, kaip jie gali tobulėti ir kaip geriau elgtis su žmonėmis. Tikiuosi, kad jie priims gerus sprendimus savo tolimesnėje veikloje“, – sako jis.
Ar jums patiko ši idėja? Nedvejodami pasidalinkite straipsniu, galbūt kiti mokytojai galėtų tuo pasinaudoti!