Gyvenime pasitaiko visko ir kartais mamos turi priimti labai sunkų sprendimą – atiduoti savo kūdikį įvaikinimui, nes tuo metu tai yra geriausias sprendimas. Priežasčių tam gali būti pačių įvairiausių ir nė viena iš jų nebūna lengva.
Tuo tarpu įsivaikinus, laimę patiria abi pusės – globėjai sulaukia šeimos pagausėjimo, o vaikai gauna mylinčius ir jais besirūpinančius tėvus. Deja, bet kartais šią laimę išardo biologinių tėvų noras susigrąžinti savo vaikus, kuriuos atidavė įvaikinimui.
Tokios situacijos yra sudėtingos visiems – tiek biologiniams tėvams, tiek globėjams, o ypač vaikams, kurių gyvenimas per trumpą laiką apsiverčia aukštyn kojomis. Tiesa, ne visi sutinka, kad tokia biologinių tėvų teisė susigrąžinti vaiką kada panorėjus yra sąžininga globėjų atžvilgiu.
Panašioje situacijoje atsidūrė ir viena pora iš Niujorko, kuri nusprendė imtis veiksmų ir nugalėti šią nesąžiningą sistemą.
Istorijos pradžia
Olga Scarpetta, 32 metų moteris iš Kolumbijos buvo išsilavinusi, turėjo puikią karjerą didelėje tarptautinėje įmonėje bei laisvai kalbėjo angliškai, tačiau jos asmeninis gyvenimas nesiklostė taip gerai, kaip ji norėjo.
Moteris buvo vieniša ir vis dar neturėjo antros pusės, kas Kolumbijoje tuo metu buvo itin nepriimtina tokios amžiaus moterims. Po kurio laiko Olga sužinojo, kad laukiasi vaiko nuo vedusio mylimojo, tačiau šis ją paliko, sužinojęs apie nėštumą. Moteris žinojo, kad ji negali tapti vieniša mama, nes visuomenės akyse ji bus pasmerkta.
Dėl to ji nusprendė gimus vaikui atiduoti jį įvaikinimui, tačiau tai ji nusprendė padaryti ne Kolumbijoje, o JAV. Ji surado kompaniją, kuri užsiėmė globėjų paieška. Olgai buvo pažadėtas legalus atvykimas į JAV ir galimybė čia gyventi. Be to, agentūra taip pat sutiko apmokėti jos gydytojo ir gimdymo išlaidas bei taip pat suteikti gana nemažą piniginę kompensaciją. Sąlyga tik viena – gimus vaikus, jis bus atiduotas įvaikinimui.
1970 metų gegužės 18 dieną Olgai gimė mergaitė. Gimdymo namų darbuotojai jai davė Lenoros vardą. Po dviejų savaičių Olga pasirašė visus dokumentus ir buvo išrašyta iš ligoninės, žinoma, tik be kūdikio.
Moteris teigia, kad viso nėštumo metu jokio ypatingo ryšio su kūdikiu nejautė, tačiau po gimdymo ji ėmė suprasti savo, kaip motinos, vaidmenį. Esą ji iš karto bandė atmesti visas įvaikinimo agentūros nustatytas sąlygas, tačiau jai buvo pagrasinta, kad jei ji nesilaikys susitarimo, ji ne tik neteks vaiko, bet taip pat pinigų ir bus deportuota iš JAV.
Taigi, moteris pasiėmė pinigus, tačiau juos panaudojo pasamdyti visą advokatų komandą, kuri turėjo padėti jai susigrąžinti dukrą. Įvaikinimo agentūrai buvo iškeltas ieškinys, tačiau pasirodo, kad Lenorą jau buvo įsivaikinusi pora iš Niujorko.
Globėjų kova
Globėjams Nicholui ir Jeanne De Martinos buvo suteikta naujagimio globa su teise mergaitę įsivaikinti. Tai reiškia, kad šioje JAV valstijoje poros, norinčios įsivaikinti, turi pirmiausia įrodyti savo norą turėti vaikų. Po kurio laiko valdžia priima sprendimą, ar šeima yra tinkama auginti vaiką ir suteikia jiems galimybę įsivaikinti, arba vaikui pradeda ieškoti kitų globėjų.
Olgos Scarpettos advokatai padavė globėjus į teismą, taip siekdami sugrąžinti mergaitę biologinei mamai.
Praėjus metams po Lenoros gimimo, Niujorko teismas priėmė Olgai palankų sprendimą. Paaiškėjo, kad visi įstatymai yra biologinių tėvų pusėje ir globėjai neturi jokių teisių į vaiką.
Lenoros globėjai su tuo nesutiko ir patys pateikė priešieškinį bei kreipėsi į teismą. Šia istorija susidomėjo ir žiniasklaida, būtent tuo metu laidų, kuriuose pasirodė Olga ir Lenoros globėjai, buvo begalė. Abi šalys laidose pareiškė, kad vadovaujasi savo konstitucinėmis teisėmis ir meile vaikui.
1972 m. JAV Aukščiausiasis teismas patvirtino įtėvių įstatymines teises ir pripažino, kad šiuo atveju buvo pasielgta neteisingai ir mergaitė turi likti su globėjais, o ne biologine motina.
Istorijos veikėjų likimas
Pasibaigus bylinėjimams Olga liko JAV, ištekėjo ir gavo pilietybę. Ji tapo mokslų daktare ir Harvardo universiteto profesore. Moteris daugiau vaikų neturėjo.
Lenoros globėjai ilgainiui gavo teisę įsivaikinti mergaitę ir suteikė jai savo pavardę. Lenora užaugo nekęsdama savo biologinės motinos. Apie tai mergina kalbėjo ir su žurnalistais, ji kategoriškai atsisakė susitikti Olga ir net gi gavo teismo įsakymą, draudžiantį jos biologinei mamai prie jos artintis.
1994 metais Jeanne dėl sunkios ligos nusižudė. Po kelių mėnesių Olga mirė nuo krūties vėžio.