Ko visiškai neverta daryti dabar, jei nori visą gyvenimą jaustis laimingu? Atsikratykite žalingų ir neigiamų įpročių. Senatvė dažnai priklauso ne nuo žmogaus amžiaus, o nuo jo psichologinės būsenos. Kai kurie žmonės, nepatekdami į „senatvės“ amžiaus rėžį, gali pajusti, kad gyvenimas jau eina į pabaigą, o niekas svarbaus ir įdomaus jų ateityje nebelaukia. Kiti, priešingai, būdami net ir vyresnio amžiaus yra įsitikinę, kad jiems gali nutikti daug įdomesnių dalykų. Jie moka džiaugtis gyvenimu čia ir dabar. Taigi, nelaiminga senatvė – tai ne nugyventų metų skaičius, o gyvenimo jausmas. Taigi, kokie veiksmai jauname amžiuje nepagerins jūsų gyvenimo senatvėje?
Gyvena vaikų gyvenimą
Labai dažnai tėvai yra apsėsti savo vaikų gyvenimo. Tai yra pagrindinis jų interesas: kurią mokyklą ar būrelį pasirinkti, į kokius užsiėmimus registruotis. Galvodami apie vaikų problemas, jūs pradedate išstumti iš savo gyvenimo savo norus ir poreikius. Ir pamažu kertiniu akmeniu tampa vaikų norai ir poreikiai, o jūsų paties gyvenimas tampa tuščias.
O tuo metu, kai vaikai paauga, pagyvenę tėvai supranta, kad jų gyvenime nieko nebeliko. Šis laikotarpis vadinamas tuščio lizdo sindromu. Kad taip nenutiktų, dar jauni tėvai turi susikurti savo gyvenimą taip, kad nepamirštų savo norų ir poreikių, užpildytų laisvalaikį asmeniniais interesais, kurie nerūpi vaikams. Žinoma, vaikais reikia rūpintis, tačiau svarbu nepamiršti ir laiko sau.
Gyvena partnerio gyvenimą
Be to, kad per daug rūpinasi savo vaikų interesais, yra labai paplitusi „mada“, ypač būdinga moterims – tai pradėti gyventi savo partnerio gyvenimą. Žmona nelabai suvokia, ko nori, ir visą laiką prisitaiko prie vyro poreikių ir norų. Ji neturi draugų, neturi pomėgių. Tiesą sakant, ji neturi nieko savo, ir tai jai gali tikti iki to momento, kai pora egzistuoja kartu. Be partnerio gyvenimas nustoja turėti bet kokią prasmę. Todėl dažnai matome vaizdą, kai vienas pagyvenęs sutuoktinis išeina paskui savo pagyvenusią antrą pusę. Labai svarbu išlikti jautriems savo poreikiams ir norams, turėti asmeninių pomėgių ir draugų ratą. Ir suprasti, kad bendravimas su sutuoktiniu yra tik dalis mūsų, o ne viskas, ką turime.
Neturi savo pomėgių
Kol žmogus jaunas, jo gyvenimas prisipildo skirtingų veiksmų ir užsiėmimų: karjeros, santykių, vaikų auginimo. Pasinėrus į kurią nors sritį ir jos plėtrą, daugelis pradeda manyti, kad aistra ir pomėgiai yra laiko švaistymas. Tačiau jei neskiriame laiko savo pomėgiams, nesukuriame tinkamos sąveikos su savo pomėgiais, mūsų psichika nustoja koncentruotis į tai, kas mus domina, ir lieka tik prie kasdienių dalykų. Atitinkamai, senatvėje žmogus, turintis daug laisvo laiko, neturi ką veikti, gyvena nuobodų, beprasmišką gyvenimą.
Susidomėjimas, malonumas, pasitenkinimas yra tai, kas mums suteikia tam tikrą gyvenimo skonį, kuris pripildo jį įdomių įspūdžių ir įvykių. Priverčia jaustis laimingu. Todėl savo gyvenimą reikia kurti taip, kad nedingtų galimybės į jį integruoti įvairius pomėgius ir hobius.
Gyvenimas išgalvotame pasaulyje
Vienas didžiausių spąstų – matyti pasaulį tik per savo objektyvą ir regėjimą. Tada žmogus palieka tikrų faktų suvokimą, remiasi tik savo nuomone apie jo gyvenime vykstančius įvykius, savaip interpretuoja jų prasmę. Pasikliaudami tik savo mintimis, galite įtarti aplinkinius apgaule, bijoti pavojų, kurių tiesiog nėra. Bėgant metams šis suvokimas virsta tikrumu, kad tik tu galvoji teisingai ir žinai, kas iš tikrųjų vyksta.
Senatvėje kyla pavojus būti vienam arba apsupti save neigiamais žmonėmis. Vienintelė tokio žmogaus pramoga bus skųstis savo apgailėtinu gyvenimu ir neteisingu pasauliu. Todėl nuo jaunystės verta išsiugdyti įprotį remtis faktais, o ne savo idėjomis apie pasaulį. Ugdyti savo jausmingumą ir sąmoningumą, suprasti, kad mus supantis pasaulis tampa būtent toks, kokį mes jį matome. Jei aplinkui matysime neteisybę, pasaulis bus nesąžiningas.
Aktyvaus gyvenimo būdo trūkumas
Netgi nuo jaunystės būtina pratinti save prie veiklos – tiek fizinės, tiek emocinės. Kiekviena diena verta į savo tvarkaraštį įtraukti malonumą – pramogą, leidžiančią patirti džiaugsmą ir pasitenkinimą. Pavyzdžiui, tai gali būti vaikščiojimas ar lankymas sporto salėje, savaitinis bendravimas su draugais ar mėgstamo filmo žiūrėjimas. Šis įprotis padės išvengti su amžiumi susijusio pažeidžiamumo ar pasipiktinimo, atsirandančio dėl lėtesnių medžiagų apykaitos procesų ir mažesnės už nuotaiką atsakingų hormonų gamybos. Vyresni žmonės pradeda mažiau judėti, nesidomėti naujais drabužiais, naujais filmais, pokalbiais su draugais. O geros nuotaikos nebuvimas – neišvengiamas.
Bet kokiu atveju, senatvėje galite jaustis laimingi, kai jūsų gyvenimas alsuoja skirtingomis prasmėmis ir interesais, kurie neleidžia nuobodžiauti ir jaustis vienišam. Ir šis jausmas nepriklauso nuo jus supančių žmonių, tai priklauso nuo jūsų vidinio turinio, kurį kaupiate ir puoselėjate visą savo gyvenimą. Nesvarbu, kiek jums metų – gyventi visada reikia dabar.