Hospiso darbuotojai yra visuomet pasiruošę atsisveikinti. Jie žino, kad čia besilankantiems žmonėms dažniausiai vilties pasveikti jau nebėra. Tačiau stebuklų pasitaiko, ir Bandeno Westo istorija yra būtent tokia.

Dar prieš gimimą Brandeno tėvai nerimavo dėl jo gyvybės. Atlikus prenatalinius tyrimus paaiškėjo, kad nėštumas yra komplikuotas ir nėra iki galo aišku, ar kūdikis išgyvens. Vis dėlto jam gimus paaiškėjo, kad vaiko būklė nėra tokia bloga, kaip buvo manyta. Brandenas gimė su Pfeifferio sindromu, kuris paveikė jo veido ir kaukolės formą. Nepaisant to, gydytojai vis tiek prognozavo, kad berniukas gyvens tik 18 mėnesių.

Žinodami, kad jų sūnus ilgai negyvens, tėvai nusprendė jį apgyvendinti hospise, kad trumpas laikas, kurį jis praleis šioje žemėje, jam būtų kuo patogesnis. Būtent čia Brendendas sutiko slaugę vardu Michele Eddings.

Ji prisimena tą dieną, kai sužinojo, kad toks jaunas berniukas turi apsigyventi hospise. Ji manė, kad tai bus labai sunkus, ašarų ir emocijų kupinas susitikimas. Tačiau vis dėlto, berniukas atrodė laimingas ir šypsojosi. 

Viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduria Brendenas, yra kvėpavimo sutrikimai. Michele prisimena vieną sunkią naktį, kuomet berniukas sunkiai kvėpavo ir ji nebuvo tikra, ar jis išgyvens. Laimei, Brendenas išgyveno, o ilgainiui ir ėmė sveiki. Michele teigia, kad tai buvo jos pirmasis pacientas, kurį ji išrašė iš hospiso.

2020 m. Brandenui sukako 18 metų, jis paneigė visas gydytojų prognozes apie jo trumpą gyvenimą. Jį prižiūrėjusi slaugė Michele taip pat labai džiaugėsi, kad vienas iš jos globotinių šiandien rankose laiko vidurinės mokyklos diplomą. Ji atvyko į šventę ir stebėjo, kaip jis užlipo ant scenos jį atsiimti.

Slaugė teigia esanti labai laiminga galinti pamatyti, kaip buvusiam jos pacientui sekasi gyvenime. Kartu švęsdama jo mokyklos baigimą, ji padarė ir atminimo nuotraukų.