Visuotinai priimta, kad bėgant metams poreikis bendrauti su žmonėmis niekur nedingsta, kad jis tik didėja. Daugelis žmonių tiki šiuo požiūriu.
Visuomenė netgi teigia, kad senatvėje vienas likęs žmogus tikriausiai yra blogo charakterio, dažnai yra nepakenčiamas. Tačiau tokie kategoriški teiginiai nėra tinkami ar teisingi. Senatvėje bet kuriam asmeniui iš tikrųjų geriau likti vienišam. Tai galima paaiškinti keliomis priežastimis.
Draugai trukdo
Taip, kelių draugų reikia, bet didelis jų būrys dažnai gali būti žalingas. Draugai gali žarstyti kritiką, kuri ne visais atvejais yra konstruktyvi. Jeigu žmogus tai girdi, tai gali patikėti, kad visi jo pasiekimai tušti, kad jo gyvenimo patirtis nieko verta.
Visa tai trukdys eiti savo keliu, pažinti save. Savo sieloje asmuo tikrai negalės to išsiaiškinti šioje situacijoje.
Draugai ieško naudos
Jos labui jie netgi gali leistis į išdavystę. Senatvėje žmogus tampa labiau pažeidžiamas, jam nereikia jokių išgyvenimų, nes jie gali rimtai sužaloti jo psichiką.
Jei jis bus paliktas vienas, tada niekas jo neišduos, niekas jo neskaudins. Jis tikrai nepajus skausmo.
Draugai nesaugo paslapčių
Kieno nors paslaptys vargu ar kam gali atrodyti šventos. Draugai gali jomis pasidalyti be sąžinės graužaties. Bėgant metams žmogus tampa labiau pasitikintis, atviresnis.
Jis nesunkiai pasidalins paslaptimi, dėl ko ateityje tikrai gailėsis, nes jo paslaptys niekam nebus įdomios.
Draugai meluoja
Daugelis griebiasi melo, bet tuo pat metu niekas nenori tapti jo auka. Pagyvenęs žmogus išsiskiria patiklumu, jis klausys visko, kas jam sakoma, bet kokią informaciją priims už gryną pinigą.
Draugai gali tuo pasinaudoti, pradėti girti asmenį, taip užliūliuoti jo budrumą ir gauti tai, ko nori. Kai žmogus supranta, kaip su juo buvo elgiamasi, gali būti per vėlu.
Kaip matote, draugystė su kuo nors senatvėje nėra tokia gera, kaip gali atrodyti. Sulaukusiam senatvės geriau likti vienam. Taip išvengsite daugybės rūpesčių ir problemų.