Dabar apie narcizus rašo ir kalba praktiškai visi. Narcizo įvaizdis yra kietas, arogantiškas žmogus, kuris naudojasi kitais žmonėmis savo tikslams. Žinoma, taip tikrai atsitinka. Bet kas yra narcizas moksline prasme? Išsiaiškinkime tai kartu.
Kaip atsiranda trauma
Narcisizmo esmė yra narcisistinė trauma, kurią visi (ar, tiksliau, beveik visi) tam tikru mastu patiriame vaikystėje. Ir priklausomai nuo to, kokia gili trauma ir kaip su ja susidorojame (arba nesusitvarkome), arba išsiugdome ryškių narcistinių bruožų, arba ne.
Kaip gali būti padaromas šis narcisistinis „sužalojimas“? Tai vyksta pagal tokią schemą: tėvas (ar motina), išsigandęs spontaniškų natūralių vaiko apraiškų (pavyzdžiui, atvirai pareiškia norą dainuoti ir šokti, užuot kažko išmokęs), primeta jam tam tikrą vaidmenį. Atrodo, kad tėvai sako: tu negali būti toks, koks esi. Tu mane gąsdini, tau reikia pasikeisti ir būti tokiu, kokio aš noriu. Tai yra, iš tikrųjų tėvai atmeta tikrąją vaiko prigimtį, o vaikas yra priverstas prisitaikyti prie tėvų poreikio, jiems nusileisti. Taip atsiranda narcisistinė trauma: tu negali būti savimi, turi būti tuo, kuo tave nori matyti. Dėl to vaikas niekada nepažįsta savęs su savo sugebėjimais ir gabumais, su savo jausmais, troškimais, o ugdo vadinamąjį „klaidingą aš“ – kurį priima tėvai. Tėvų intencijos čia nebūtinai blogos, galbūt kartais jie tiesiog nežino kaip tvarkytis su vaikui kylančiais norais ir impulsais.
Kodėl tai yra blogai
Problema numeris viena yra ta, kad žmogus, patyręs gilų narcistinį sužalojimą, netenka natūralios energijos, jis tiesiog neturi iš kur jos pasisemti. Jis nuolat bando pateisinti savo įvaizdį, kuris iš tikrųjų nėra jo sugalvotas. Antroji problema yra ta, kad narcizas pradeda naudoti žmones savo tikslams taip pat, kaip kiti naudojo jį. Jis elgiasi žiauriai, ignoruoja kitų žmonių jausmus ir primeta artimiesiems vaidmenis, kurie yra skirti tarnauti jam, narcizui. Tai yra, išnaudotas vaikas tampa suaugusiuoju, kuris naudojasi kitais. Dažnai narcizų aukomis tampa ir narcizai, kurie, skirtingai nei jų tironas, neišsiugdė drąsos elgtis su žmonėmis taip, kaip su juo elgėsi jo tėvai. Taigi, narcizo auka gyvena tokiame mazochistiniame vaidmenyje, išlaikydama savo tirono narciziškus modelius.
Kova su narcisistinėmis traumomis reikalauja gilaus vidinio darbo. Svarbu suprasti, ko atsisakėme vaikystėje, atpažinti gyvenimo, kurį gyvename, dirbtinumą ir sugalvoti planą, kaip grįžti prie tikrojo savęs. Pradžia galbūt bus šis straipsnis – o toliau galite apsilankyti pas psichologą ar patys gilintis į šią temą skaitydami įvairias psichologines knygas.