Mano kova su piktžolėmis sode nesiliauja beveik visą vasarą. Ramiai kvėpuoti galiu tik tada, kai žemę dengia sniegas. Ir jei ne praktiški kaimynės patarimai, aš visą vasarą ir toliau niurzgėčiau dėl lysvių. Mano kaimynė manęs pasigailėjo, ir aš dalijuosi su jumis jos išmintimi.
Mano kaimynai daugelį metų yra geri sodininkai. Kaip mėgsta sakyti kaimynas, pirmąją bulvę jis pasodino daug metų prieš man gimstant. Be to, kaimynai turi daug didesnį sodo plotą. Todėl viską ravėti būtų nesibaigiantis darbas.
Efektyvi piktžolių kontrolė sode
Kartą per savaitę einu ravėti lysvių. Nuo pavasario iki rudens iš sodo priraviu bent 5 kibirus kenkėjiškų augalų per savaitę. Žinoma, radau ir jiems panaudojimp būdų – pavyzdžiui, kompostuoju ir naudoju kaip trąšas. Tačiau, pasirodo, ekspertai rekomenduoja atsisakyti reguliaraus dirvos ravėjimo. Anot jų, užtenka kartą per sezoną pasivaikščioti po sodą su kauptuku.
Vienintelis kartas, kai kaimynas kartu su žmona kažką kasa – tai rudenį, prieš žiemą. Jis sako, kad piktžolės yra giliai po žeme. Žinoma, tai suteikia joms galimybę išgyventi net atšiauriausią žiemą. O jei dirvą atkasite ir pavasarį žoles išnešite – piktžolės neišgyvens. Tada pavasarį užtenka tik žemę supurenti.
O kad visiškai atsikratytumėte erzinančių piktžolių, lysves uždenkite mulčiu. Pavyzdžiui, šiaudais ar pjuvenomis. Mulčias ne tik apsaugos pasėlius nuo piktžolių, bet ir išlaikys drėgmę bei palankią temperatūrą. O rudenį, kai tik nuimsite derlių, būtinai uždenkite visą daržą mulču.
Štai kaip nuo šio sezono atrodys mano sodo piktžolių kontrolė darže. Šalia namų nuo nekenčiamos žolės gelbsti naudingos gėlės, o tarp plytelių išdygusius žalumynus ant tako naikinu su naminėmis priemonėmis. Dabar ir sode žinosiu kaip įveikti piktžoles. Turint tokį arsenalą, jokios piktžolės man nebaisu!