„Žmogus yra pasveikinamas pagal aprangą, o palydimas – pagal protą“. Visi yra girdėję šį posakį. Tačiau drabužiai – tai ne tik ypatingu būdu pasiūti audinių gabalėliai, ne tik kostiumas, atspindintis mūsų vietą visuomenėje, drabužiai yra išorinis įvaizdis, papildantis, sustiprinantis ar susilpninantis mūsų „vidinį rūbą“, tai, kas paprastai vadinama individualumu.
Pagal drabužius mus sutinka ne tik kiti, bet mūsų apranga yra mūsų požiūrio į save rodiklis! Kaip ir senovėje žmonės aukodavo dievams, išreikšdami jiems pagarbą, prašydami išpildyti kažkokį troškimą, taip apsirengęs žmogus parodo pagarbą ar nepagarbą savo kūnui per sukurtą išorinį įvaizdį. Rūbai sustiprina vidinį aš įvaizdį arba jį sumenkina.
Jūsų suknelė yra duoklė jūsų kūnui, jūsų unikaliai asmenybei
Taigi, jei tikrai gerbsite save, pajusite savo išskirtinumą ir išreikšite jį veiksmu, nesivilksite nepatogių, senų, susiraukšlėjusių, be ypatybių, per pigių ar nekokybiškų drabužių ir net per populiarių, kuriuos renkasi milijonai. Nes gerbiate save, esate unikalus ir per ypatingus drabužius tarnaujate savo kūnui, atiduodate jam duoklę ir netgi išreiškiate savo pasaulėžiūrą, vidines būsenas per išorinę formą, per formos ir spalvų žaismą.
Mūsų drabužiai yra mūsų vidinė žinia išoriniam pasauliui, mūsų subtilaus, nepagaunamo, bet aiškiai veiksmuose pasireiškiančio individualumo tėkmė, įkūnyta išoriniu pavidalu, išreikšta spalvomis. Be to, per savo drabužius kuriame ir palaikome savo nuotaiką, ir netgi darome įtaką kitų nuotaikai!
Apskritai vis dažniau kalbama apie vidinį aš, apie vidinę formą, pamirštant, kad kuriamas, formuojamas bendras, vientisas vaizdas ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės, iš akiračio prarandamas neginčijamas faktas – vidinio orumo jausmas, vidinis grožis. Rūbai visada išreiškia save išorine forma, o išorinės formos grožis veikia vidinę būseną.
Suglamžytuose, beveidžiuose, beformiuose rūbuose sutikti žmogų – nemalonu. Nors kartais sutinku taip apsirengusius psichologus, mokytojus ir net estetikos bei etiketo mokytojus (aišku, jie tiki, kad turi tokią nuostabią charizmą, nepajudinamą vidinį grožį ir grožio jausmą, kad gali nekreipti dėmesio į išorę), bet, tiesą sakant, manau, tai yra vidinio nuvertėjimo, nuoširdaus susidomėjimo savimi praradimo, ir dėl to nepakankamos pagarbos sau ir kitiems atgarsiai.
Jūsų suknelė – tai ne tik audinio gabalėlis, slepiantis nuogumą (nesame primityvūs žmonės), tai duoklė jūsų kūnui, išskirtinei asmenybei, tradicijoms, kultūrai, saviraiškos būdas, nuotaikos kūrimo priemonė, įtakos būdas, o svarbiausia – požiūrio į save ir aplinkinius rodiklis!
Su suknele jūs arba demonstruojate meilę ir susidomėjimą sau ir kitiems, arba rodote abejingą aplaidumą, pagarbos ir domėjimosi savimi ir gyvenimu stoką. Kiekvienas, kuris laiko save vertu, įdomiu žmogumi, gražiai atrodo ir išreiškia save.