Viename Kosta Rikos paplūdimyje grupė drąsių banglentininkų tapo tikrais vieno banginio jauniklio ir jo mamos gelbėjimo herojais. Jie padėjo banginio mažyliui tada, kai jo motina jau buvo bejėgė tai padaryti.
Tą dieną grupė į paplūdimį vyko su mintimi pagaudyti bangas ir gerai praleisti laiką, tačiau atvykus jų planai labai greitai pasikeitė.
Vyrai nedideliame vandens telkinyje šalia paplūdimio pastebėjo kažką tamsaus, priėję arčiau jie suprato, kad tai – banginio jauniklis, kuris skleidė širdį veriančius garsus, nes negalėjo sugrįžti pas savo mamą į vandenyną.
Banglentininkai nieko nedvejodami puolė į vandenį ir ėmė gelbėti jauniklį, kuris buvo visiškai išsekęs nuo bandymų sugrįžti į vandenyną. Jauniklis į krantą greičiausiai buvo išmestas per potvynį.
Mama vandenyne girdėjo jo riksmus, tačiau vanduo buvo per seklus, kad ji galėtų prie jo priplaukti ir padėti. Jauniklis buvo ne tik išsekęs, bet ir labai pažeidžiamas tokioje nesaugioje vietoje.
Vyrai bendromis jėgomis ėmė nešti jauniklį vis arčiau ir arčiau vandenyno – visa gelbėjimo operacija truko net šešias valandas. Banglentininkai kartas nuo karto nuleisdavo banginį į vandenį, kad šis galėtų kvėpuoti ir vis apipildavo vandeniu, kad apsaugotų jį nuo karščio.
Galiausiai pasiekus gilesnį vandenį jauniklis ėmė plaukti pats, greičiausiai ieškoti savo mamos. Vyrams tai buvo išties sunki užduotis, kadangi banginių jaunikliai gali sverti daugiau nei 60kg, o dėl vandens jų kūnas yra labai slidus.