Internete aptikau grupę vyrų, kurie nori gyventi „solo“, tai yra be moterų ir be vaikų. Perskaičiau įrašus ir peržiūrėjau nuotraukas. Iš esmės visi yra skirtingi. Kažkam nešvari virtuvė ir kava su dešrelėmis yra pats tas, kažkas po sunkių santykių persvarsto vertybes ir pradeda gyvenimą iš naujo. Tačiau apskritai man pavyko nustatyti tris pagrindines tokių vyrų problemas.
- Kai kurie vyrai, atsikratę žmonos ir vaikų, skundėsi, kad vis tiek turi eiti į darbą. Tai mane šiek tiek nustebino, nes pirminė žinutė buvo tik tokia, kad dažnai šeima riboja žmonių galimybes realizuoti save. Už šeimos ribų – karjera, pomėgiai, kelionės. Ten, už šeimos ribų, neva, prasideda naujas nuostabus pasaulis, kuriame galima naktimis važinėtis motociklu, eiti į vakarėlius, apkeliauti pasaulį. Tačiau iš tikrųjų paaiškėjo, kad tik nedidelė dalis vyrų po skyrybų pradėjo aktyvią veiklą. Dauguma tiesiog nuliūdę eina į darbą ir svajoja apie išėjimą į pensiją.
- Antra problema – vienatvės problema. Ji vis dar egzistuoja, kaip suprantu iš įrašų, ir visi vyrai tai sprendžia skirtingai. Kažkas, kam įdomu moterys, kuria trumpus romanus, bendrauja pažinčių svetainėse, vienijasi į bendraminčių kompanijas. Tačiau paprasti pilki piliečiai, kurie niekada nebuvo itin patrauklūs, ieško kitų kelių. Pavyzdžiui, kambario nuoma (geriausia jaunesnėms moterims, bet jei nepavyks, tada bet kam). Ir tai mane ypač nustebino, nes anksčiau daug skaičiau apie tai, kad vyrai labai vertina asmeninę erdvę. Bet iš tikrųjų taip nėra.
- Trečia problema – išaugę reikalavimai moterims. Išsiskyrę vyrai staiga atranda, kad moterų dėmesio trūkumas, pasirodo, nebuvo susijęs su jų santuoka. Ir kad vienišo vyro statusas balų prideda tik vienu atveju – tuo atveju, kai vyras iš karto pasiruošęs ilgiems ir rimtiems santykiams. Trumpalaikių ir lengvabūdiškų santykių niekas neieško – nei tarp jaunų moterų, nei tarp subrendusių moterų, nei net tarp tų, kurios apskritai turėtų išeiti į pensiją.
Žodžiu, bendras įspūdis buvo liūdnas, nors iš pradžių ši grupė pasirodė teigiamoje šviesoje – kaip vieta, kur gali pabendrauti vieniši vyrai. Ir taip pat pasirodė, kad dabar toks populiarus vienišo „vilko“ statusas vis tik tinka ne kiekvienam. Tai labiau gyvenimo būdas energingiems vyrukams, kurie negali nusėdėti vietoje, nuolat trokšta kovoti, svajoja apie keliones ir erdvę. Tačiau išskridęs iš narvo žvirblis vargu ar taps ereliu. Motociklas, jaunų merginų eilė ir žvaigždėtas pietų dangus į paketą po skyrybų neįeina.
Taigi santuoka, kuri, man regis, moterims visuomenėje yra pervertinama, vyrams – priešingai. Galbūt reikėtų pagalvoti apie tai prieš nusprendžiant sudaužyti santuoką iki galo ir, visgi, pabandyti užglaistyti įtrūkimus.