Poros pradėjo miegoti kartu ne taip seniai. Net Viktorijos epochoje nebuvo įprasta sutuoktiniams miegoti vienoje lovoje, kaip ir, pavyzdžiui, Rusijoje iki revoliucijos. Paprastai žmonos miegodavo atskirai su nuo savo vyrų ir net ir valstiečių šeimose.
Azijoje namai dažnai buvo skirstomi ir vis dar dalijami į vyriškas ir moteriškas puses, senovės Romoje bendra lova buvo tik meilės patogumų vieta, o sutuoktiniams buvo įprasta miegoti skirtingose vietose. Miego kartu tradicija į pasaulį atėjo kartu su industrializacija ir gyventojams persikėlus į miestus.
Tada atsirado vadinamasis „Pramoninis miegas“. Ankštos gyvenimo sąlygos ne visada leidžia „išsiskirti“ ir bute pastatyti dvi lovas. Tam įtakos turėjo ir socialinis veiksnys – XX amžiuje nusistovėjusi miego kartu tradicija paskatino susiformuoti stereotipą, kad jei sutuoktiniai miega atskirai, vadinasi, jų santuokoje kažkas negerai. Bet ar tai tiesa?
Tik dėl se#so
Apie tai, kad bendras sutuoktinių miegas nėra pats geriausias iš šiuolaikinės civilizacijos privalumų, mokslas rimtai pradėjo kalbėti 2009 m. Tais metais Didžiosios Britanijos mokslo festivalyje, kurio populiarumą galima palyginti su moksliniais „Oskarais“, Surėjaus universiteto miego tyrinėtojas Neilas Stanley skaitė pranešimą, kurio pagrindinė tezė buvo ta, kad „miegoti su kuo nors“ yra gerai tik tada, kai nori pasimylėti. Visos kitos priežastys – tik trukdo pailsėti.
Pats mokslininkas prisipažino, kad daug metų miegojo su žmona skirtingose lovose ir visiems linkėjo to paties. „Miegas yra savanaudiškas užsiėmimas. Jo nereikia su niekuo dalytis.“, – padarė išvadą Stanley. – „Ar ne geriau kartais įslinkti pas mylimąją, kai abu to norite, o ne trukdyti mylimajai, nes visą naktį knarki ar ją spardai?“ – Stanley paklausė atvykusių kitų mokslininkų. Turbūt supratote, kokios nuomonės laikosi pats mokslininkas.
Įtampos židinys.
Sociologijos profesoriaus Paul Rosenblatt, knygos „Du lovoje“ autoriaus nuomonė. Socialinis porų, miegančių vienoje lovoje, bendravimas dažnai tampa įtemptas. Miegamasis dažnai tampa „įtampos židiniu“, kur tarp vyro ir žmonos nuolat įsiplieskia ginčai ir kivirčai, o bendras miegas gali būti ne toks nekenksmingas, kaip įprasta manyti.
Taigi, pavyzdžiui, sutuoktiniai ginčijasi ir keikiasi dėl to, ar galima į savo lovą leisti gyvūnus, ar dėl to, kad kas nors lovoje rūko, knarkia, žiūri televizorių, spardosi, užsivelka papildomą antklodę, varto laikraštį ar neišjungia mobilaus telefono. Jie ginčijasi, kuriam laikui nustatyti žadintuvą.
Profesoriaus teigimu, daugeliu atvejų problemą būtų galima išspręsti tiesiog persikėlus į skirtingas miegamąsias vietas. „Tačiau žmonių galvose yra stereotipas, kad miegoti reikia kartu.“, – sako Rosenblatt. Juk manoma, kad taip natūralu, jog sutuoktiniai miega kartu! Bendrai miegančių sutuoktinių priešininkai išties turi daug argumentų. Pirma, jau minėtas knarkimas dažnai yra priežastis, dėl kurios sutuoktiniai nepakankamai išsimiega, dažnai pykstasi ir, galiausiai, išsiskiria. Knarkimas netgi sumažina libido.
Tyrėjai apskaičiavo, kad vieno partnerio neramus elgesys atima kitam vidutiniškai 49 minutes miego kiekvieną naktį. Dėl to žmogus be tinkamo poilsio nervinasi, prastai dirba, dažniau ginčijasi, sumažėja seksualinis aktyvumas, o tai sukelia pražūtingas pasekmes santuokai.
Miegokime atskirai
Atskiras miegas sutuoktiniams suteikia galimybę geriau išsimiegoti, gali atnaujinti ir paįvairinti seksualinius santykius. Psichologų apklausų duomenimis, daugelis porų pastebi, kad nuo tada, kai pradėjo miegoti atskirai, jie vėl pradėjo domėtis seksu.
Prastas miegas yra ne tik blogos nuotaikos ir gyvybinės veiklos sumažėjimo, bet ir hormonų pusiausvyros sutrikimo, naktinių kelionių prie šaldytuvo ir svorio padidėjimo priežastis. Miegojimas atskirai gali pakeisti šiuos dalykus į gerąją pusę.
Galiausiai, daugeliui žmonių tiesiog reikia asmeninės erdvės, o kai jus partneris nuolat „persekioja“ net ir naktimis, nusitraukia antklodę ir stumia į kraštą, tai ne geriausiai veikia bendrą emocinę būklę.
Patiko šis straipsnis? Pasidalykite juo su draugais savo „Facebook“.