Likimo dovanos iš tiesų nėra dovanos. Tai yra mainai. Panašiai kaip ir žaidime, kuriame žmonės apsikeičia daiktais. Į dovanų „banką“ galite išsiųsti dovaną ir išsirinkti sau patinkančią. Mainai vyksta sąžiningai. Šiame žaidime viena moteris išsirinko dailią sagę – drugelį iš gryno sidabro. Deja, mainais jai buvo gaila kažką duoti, tačiau ji bijojo, kad daugiau nebegalės dalyvauti šiame žaidime, taigi, į dovanų „banką“ išsiuntė seną pliušinį meškiuką.
Ji buvo labai nepatenkinta, kad už jo siuntimą turi susimokėti pašte. Kai ji gavo išsirinktą sagę, šį papuošalą įdėjo į dėžutę, kurioje laikė kitus vertingus daiktus. Labai greitai šią moterį pradėjo persekioti įvairios negandos… Ištuštėjo banko sąskaita, ją paliko vyras, sūnus su ja nustojo kalbėtis… Moteris, gavusi seną nutriušusį meškiuką, manė, kad šis pliušinis žaislas yra labai mielas. Ji išskalbė šį meškiuką, susiuvo jo įplyšimus ir pasidėjo jį ant sofos. Ji džiaugėsi, kad jos išsiųsta sagė patinka neturtingai moteriai, kuri atsiuntė meškiuką – juk tik labai vargšas žmogus gali atsiųsti tokią dovaną.
Po kurio laiko meškiuką gavusi moteris laimingai ištekėjo už gero ir turtingo žmogaus. Pliušinis meškiukas išdidžiai sėdėjo ant sofos ir jų naujajame bute.
Visa esmė yra tai, kad likimo dovanos reikalauja adekvačių mainų. Turi būti išlaikyta pusiausvyra: jei gaunate kažką gero, turite grąžinti skolą, tačiau tą turite daryti iš visos širdies. Jei bandysite apgauti likimą, tai tikrai neliks nepastebėta.
