Vidinio vaiko gydymas – labai svarbus žingsnis. Jei to nepadarysime, tai gali trukdyti asmeniniam augimui. Kiekvienas žmogus turi savo vaikystės istoriją, o vidinis vaikas primena mums apie visas ankstyvąsias patirtis.
Vidinis vaikas – tai pasąmoninga mūsų asmenybės dalis, kuri yra atsakinga už kūrybą, nuoširdų domėjimąsi gyvenimu ir betarpiškumą reiškiant emocijas. Jei vaikystė buvo laiminga, vaikas jautė artimųjų meilę ir supratimą, jis jaučia vienybę su savo „vidiniu aš“. Deja, gana dažnai suaugę žmonės negali pasakyti, kad jų vaikystė buvo laiminga ir nerūpestinga. Galbūt juos tėvai baudė už nepaklusnumą, draudė reikšti stiprias emocijas, kaltino juos dėl nesėkmių, ir t.t. Nuolatinė įtampa ir nerimas lemia rimtas traumas. Suaugus jos „pamirštamos“, tačiau ir toliau neigiamai veikia žmogaus gyvenimą.
Pagrindiniai vidinio vaiko traumos požymiai:
- Žema savigarba
- Jausmų ir emocijų slopinimas
- Sunkumai užmezgant ir palaikant artimus santykius
- Negebėjimas nustatyti ribas (pavyzdžiui, nemokėjimas ištarti „ne“)
- Atsakomybės jausmas už kitų gerovę
- Sunkumai ieškant savo kelio
Norint atsikratyti tokios emocinės naštos reikia užmegzti ir palaikyti ryšį su ta pasąmonės dalimi, kurioje yra pasislėpęs vidinis vaikas.
Yra įvairių gydymo būdų, tačiau verta pradėti nuo 3 pagrindinių:
- Prisiminkite, kokia buvo jūsų vaikystė, peržiūrėkite savo vaikystės nuotraukas, pabandykite pakalbinti šį vaiką. Pasakykite jam, kad jis nuostabus, kad jūs jį mylite ir juo pasirūpinsite.
- Pasiteiraukite vidinio vaiko, kaip jis šiuo metu jaučiasi. Išsiaiškinkite, kokie yra jo norai.
- Prisiminkite, ką mėgote veikti vaikystėje, ir skirkite laiko šiai veiklai: kūrybai, sportui, žaidimams.
Vidinio vaiko išlaisvinimas iš baimių ir kitų negatyvių jausmų atveria kur kas daugiau galimybių ir įneša į gyvenimą dar daugiau džiaugsmo.