Kokiomis savybėmis turite būti apdovanotos, kad vyras jus mylėtų: tvirtai, tikrai, nuoširdžiai ir visam laikui?
Pagrindinė moterų klaida: jos mano, kad jei vyras įsimylėjo, tai gali užtikrinti ilgalaikius santykius. Tačiau įsimylėjimas yra hormonai. Šis jausmas praeina per 1–12 mėnesių laikotarpį. Jeigu jūsų tikslas yra meilė, gilus ilgalaikis jausmas, vadinasi, reikia mokėti jį išugdyti.
Dar viena naujiena: prieš tai kai vyras pradės mylėti, jis pirmiausia turi įsimylėti. Todėl atsisakykite skepticizmo dėl seksualios išvaizdos, manydamos, kad jums „to nereikia, nes myli dėl jūsų sielos“. Jūs esate pusiau teisi: jie myli sielą. Tačiau įsimyli išvaizdą. Galite būti ideali moteris meilei, tačiau, kol neatkreipsite vyriško seksualinio dėmesio, deja, pralaimėsite seksualioms damoms, kurios meistriškai moka padaryti taip, kad jas įsimylėtų, bet toli gražu nuo to, kad dovanotų tikrą meilę. Taip veikia vyrų psichologija, toks yra pasaulis.
Kokių savybių reikia turėti, kad vyras mylėtų: tvirtai, tikrai, nuoširdžiai ir amžinai? Tie, kurie sako, kad tai neįmanoma, tik projektuoja savo asmeninę nelaimingą patirtį visai žmonijai. Yra tik dvi tokios savybės.
1. Supratimas
Mes mylime tuos, kurie mus supranta, ir esame nusivylę tais, kurie nesupranta. Supratimas – tai įsitraukimo, emocinio artumo, domėjimosi partneriu būsena. Kad būtum mylima, nuoširdžiai ir amžiams, reikia daryti visiškai priešingai, ką daro dauguma moterų: nesipuikuoti, stengiantis patraukti dėmesį ir įrodinėjant, kokia jūs šauni ir nuostabi (t.y. nebūti susikoncentravusiai tik į save), bet nuoširdžiai domėkitės savo partneriu. Ar jūs pati nejaučiate augančios simpatijos jokiam žmogui, kuris nori jus geriau pažinti, nuoširdžiai domisi jūsų emocijomis, mintimis? Žinoma, kad jaučiate. Tam tikru momentu simpatija perauga į gilesnį jausmą – meilę.
Ko reikia norint suprasti vyrą?
Visų pirma, supraskite jo psichologiją. Didžioji dauguma žmonių visiškai neįsivaizduoja, kas dedasi kito žmogaus sieloje, nes jiems nelabai įdomu. Visi nori būti suprasti, bet nesistengia suprasti kito. O atsižvelgiant į tai, kad vyrų ir moterų psichinė organizacija skiriasi kaip kačių ir šunų, žmonės taip ir gyvena kaip katės ir šunys: loja, kandžiojasi ir kenčia nuo to, kad yra nesuprasti.
2. Švelnumas
Tai gebėjimas išlaikyti vidinę ramybę, kuri išoriškai pasireiškia meilumu, moteriškumu, švelnumu, bet tuo pačiu išlaikant asmenines ribas ir savo esmę.
„Vyras yra galva, o žmona yra kaklas. Kur pasisuksi, ten tavo kojos ir eis“. Moteris valdo vyrą, šeimą ir visą pasaulį per savo unikalią savybę – meilę. „Švelnus žodis ir kaulą laužo“ – moteriškas švelnumas numalšina vyrišką grubumą, o patys atšiauriausi kariai tampa meiliais tigriukais šalia švelnios moters.
Deja, dėl liaudiškų tradicijų praradimo, berniukų ir mergaičių auklėjimo sistemos degradacijos, daugelis šiuolaikinių moterų praranda šią savybę, ir neturėdamos vyriškos paramos, jos tampa kietomis bei vyriškomis.
Švelnumas nereiškia aklo paklusnumo. Tikrai ne. Švelnumą galima palyginti su vandeniu: būdamas skystas ir minkštas, jis apeina visas kliūtis, bet pasiekia savo tikslą. Pabandykite suspausti vandenį, ir jis ištekės pro pirštus. Trenkite ir užsigausite, tarsi atsitrenktumėte į žemę – švelnumas, išoriškai atrodydamas minkštas ir pasiduodantis, turi kietą vidinę šerdį.
Kuo grindžiamas šis švelnumas – tai vidinė ramybė ir gebėjimas lengvai atlaikyti bet kokias šeimyninio gyvenimo įtampas, ir atsikratyti neigiamų emocijų, kaip lietus nuplauna purvą nuo miesto gatvių? Aukštas savęs vertinimas, gilus pasitikėjimas savimi, gebėjimas valdyti savo emocijas, švelniai ir sumaniai išsisukti iš bet kokių konfliktų, valdyti kitus pasitelkiant švelnumą ir meilę. Iš tiesų, šią svarbiausią moterišką savybę reiktų ugdyti nuo pat ankstyvos vaikystės.