Gerontologai, kuriuos domina gyvenimo trukmės klausimai, jau seniai pastebėjo, kad moterys vidutiniškai gyvena ilgiau nei vyrai. Taip pat pastebėta, kad lieknos ir aukštos moterys, kurios net ir sulaukusios brandaus amžiaus palaiko optimalų kūno svorį, gali sulaukti šimto ir daugiau metų. Gerontologai nusprendė patyrinėti, ar žmogaus ūgis ir svoris tikrai gali turėti ženklų poveikį ilgaamžiškumui.
100 metų sulaukusios žvaigždės
Beveik visos garsios moterys, kurios sulaukė šimto metų jubiliejaus, buvo gana liekno sudėjimo. Šiame garsenybių sąraše atsidūrė rusų dainininkė Isabella Yurieva (mirė sulaukusi 100 metų), Holivudo aktorė Gloria Stuart (mirė sulaukusi 100 metų), vokiečių nebyliojo kino aktorė Renata Brausewetter (mirė sulaukusi 100 metų), vokiečių kino režisierė Leni Riefenstahl (mirė sulaukusi 101 metų), ir t.t. Visos paminėtos moterys net ir būdamos brandaus amžiaus stengėsi palaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Leni Riefenstahl nardymo licenciją gavo būdama 71 metų. Tokio amžiaus ji pradėjo nardyti Indijos vandenyne su akvalango įranga ir kino kamera.
Šiuo metu planetoje gyvena kiek daugiau nei 110 moterų, kurių amžius siekia šimtmetį, o ekspertai atidžiai stebi jų sveikatą.
20 metų eksperimentas
Klausimas, kaip ūgis ir svoris paveikia žmonių ilgaamžiškumą, buvo iškeltas dar 1986 metais, kuomet mokslininkai iš Mastrichto universiteto (Olandija) medicinos centro nusprendė tai išsiaiškinti. Per 20 metų tyrime dalyvavo 120852 50-70 metų amžiaus amžiaus vyrai ir moterys. Gydytojai ištyrė jų fizinius duomenis, rinko informaciją apie jų mėgstamas laisvalaikio veiklas. Savanoriai taip pat atskleidė informaciją apie savo mitybos ypatumus, papasakojo apie turimus žalingus įpročius, ir t.t. Taip pat buvo atsižvelgta ir į tyrimo dalyvių intelekto koeficientą. Specialistai domėjosi, kokiomis savybėmis pasižymės žmonės, kurie gyvens iki 90 metų. Eksperimento pabaigoje mokslininkai gavo tam tikrų duomenų: 433 vyrai ir 944 moterys gyveno iki 90 metų, ir didžiosios dalies šių tyrimo dalyvių ūgis buvo didesnis nei vidutinis.
Taigi, mokslininkai apskaičiavo, kad aukštesnės nei 175 cm ūgio moterys turi 31% didesnę tikimybę sulaukti 90 metų nei tos moterys, kurių ūgis yra mažesnis nei 160 cm. Taip pat paaiškėjo, kad nedidelis kūno svoris taip pat turi ženklią įtaką žmonių ilgaamžiškumui. Pastebėta, kad ilgiau gyveno tos moterys, kurios 20 metų laikotarpiu nepriaugo papildomo svorio.
Nustatyta, kad vyresnio amžiaus olandai, kurie mankštinosi daugiau nei 90 minučių per dieną, turėjo 39 % didesnę tikimybę sulaukti 90 metų nei tie, kurie mankštinosi mažiau nei 30 minučių per dieną.
Reguliari mankšta taip pat turėjo poveikį ir moterų ilgaamžiškumui. Nustatyta, kad tos moterys, kurios kasdien sportuoja 30-60 minučių, turi 21% didesnę tikimybę sulaukti 90 metų nei tos moterys, kurios mankštai skiria mažiau laiko.
Žalingi įpročiai ir sėslus gyvenimo būdas niekam nepaliko šansų gyventi ilgiau nei iki 85 metų, tačiau daktaras Lloydas Brandtsas pažymėjo, jog nesportuojantiems ir antsvorio turintiems žmonėms sulaukti 85 metų yra kone neįmanoma. Įdomu ir tai, kad ilgaamžiškesni yra aukštaūgiai žalingų įpročių turintys žmonės.
Taigi, mokslininkai padarė išvadas, kad ūgis, optimalus kūno svoris ir reguliari mankšta yra trys svarbiausi dalykai, kurie gali padėti sulaukti 100 metų jubiliejaus.
Mažiau kalorijų – daugiau mankštos
Vis dėlto, lieka neaišku, kaip lieknas kūno sudėjimas gali užtikrinti ilgą gyvenimą. Šį klausimą nagrinėjo žinomas amerikiečių biogerontologas, Nebraskos universiteto (JAV) medicinos mokyklos garbės profesorius daktaras Denhamas Harmanas. Jis teigė, kad nekaloringas maistas padeda sulėtinti organizmo senėjimo procesus. Jo pateiktos išvados yra gana intriguojančios: 40% sumažinus suvartojamų kalorijų kiekį, kūno svoris ir deguonies suvartojimas sumažėja 40%, o vidutinė gyvenimo trukmė prailgėja 40%. Jo teigimu, deguonis kartu su energijos pertekliumi sunaudojami kenksmingų medžiagų – superoksido radikalo ir vandenilio peroksido susidarymui. Būtent šios medžiagos ir lemia ankstyvesnį senėjimą.
Denhamas Harmanas kasdien nubėgdavo 2 mylias, kol jam sukako 82 metai. Būdamas tokio amžiaus jis patyrė nugaros traumą, todėl nuo to laiko jis vietoj bėgimo rinkosi vaikščiojimą. Biogerontologas mirė sulaukęs 98 metų. Jo mokiniai teigia, kad taip nutiko tik todėl, kad jis kartais vartodavo alkoholį. Iki pat mirties Denhamas Harmanas išlaikė liekną kūno sudėjimą.
