Prieš kiek laiko Urale dvi turistės pasiklydo miške. Žinoma, buvo šalta. Kelias dienas jos klajojo šaltyje. Tik vieną pavyko išgelbėti – turistės buvo rastos per vėlai. Tos dvi turistės, pasirodo, abi turėjo mobiliuosius telefonus. Išgelbėtos moters buvo paklausta, kodėl ji nebandė skambinti ir kviestis pagalbos? Moteris atsakė, kad tą padarė jos kompanionė. Kai suprato, kad jos pasiklydo, moterys, žinoma, kalbėjo apie tai, kaip jos gali sulaukti pagalbos.
Išgelbėtos moters draugė pasakė, kad ji skambino pagalbos telefonu. Ir tik šiai sušalus bei numirus, likusi gyva moteris pabandė skambinti savuoju telefonu ir pagalbos sulaukė artimiausiu metu. Pasirodo, pirmosios moters skambutis nebuvo užfiksuotas jokiame pagalbos centre – ji nepaskambino. Kodėl? Gal pamiršo ištikta šoko? Gal nenorėjo kviestis pagalbos dėl asmeninių priežasčių? Dabar jau niekas į šį klausimą neatsakys, nes jos nebėra. Tai pamokanti istorija, kuri rodo, jog ne visada galima kliautis kitais, net jei atrodo, kad jie nori jums gero.
Kartais galite pasikliauti kitu žmogumi, jei jį gerai pažįstate ir juo pasitikite. Jei tiesiog nėra kito kelio. Bet jei yra galimybė – būtina pasikliauti tik savimi. Ypač svarbiuose reikaluose. Ir čia yra trys priežastys, kodėl kartais neturėtumėte dėti vilčių į kitus.
Galite idealizuoti tai, kaip kitas asmuo elgiasi su jumis. Galite klaidingai manyti, kad žmogus dėl jūsų gali paaukoti savo jėgas ar laiką. Remiantis statistika, beveik puse atvejų draugais laikome tuos, kurie savęs nelaiko mūsų draugais. Atitinkamai, toks „nedraugas“ visiškai nejaučia pareigos jums padėti. Ir neįvykdys jūsų prašymo ar įdės tik minimalias pastangas. O gal iš tikro jis jūsų nemyli ir jums pavydi? Arba turi priešingų ketinimų – tada jis gali net ir pakenkti.
Galima idealizuoti patį žmogų. Jis jums atrodo stiprus, protingas, turtingas, malonus, bet taip nėra. Jūsų viltys bus apgautos, nes trokštamas savybes „priskyrėte“ kitam. Ir per daug iš jo tikėjotės. O jis yra visiškai kitoks nei mes įsivaizdavome.
Kitas asmuo gali norėti jums padėti. Net pažadėti tai padaryti! Bet jis neturi tokios galimybės ar resursų. Galbūt jis pervertino savo jėgas, jį taip pat nuvylė tie, kuriais tikėjo, gal prašymas pasirodė neįmanomas. Ir gerai, jei žmogus iš karto tai pasakys, „nemaitins“ jūsų pažadais ir nesukels klaidingos vilties. Juk panašu, kad taip nutiko ir su tomis dviem turistėm – pirmoji, gali būti, po kiek laiko nebedrįso prisipažinti, ar paskambino pagalbos telefonu.
Beviltiškoje situacijoje yra lengva kuo nors visiškai pasikliauti ir pasitikėti. Tai didžiulis pasitikėjimas ir didžiulė rizika. Jei yra bent menkiausia galimybė ką nors padaryti pačiam, kontroliuoti situaciją asmeniškai, pasikliaukite savimi ir kontroliuokite kitų veiksmus, jei nuo jų priklauso jūsų gyvenimas. Patikrinkite savo asmeninius reikmenis ir įjunkite asmeninius išteklius. Pagrindinis iš jų yra sveikas protas. Apgalvokite situaciją ir įvertinkite, ar kitų siūloma pagalba – reali. Būkite saugūs!