Jei manote, kad baisiausia mylimo žmogaus išdavystė – fizinė neištikimybė, klystate. Yra daugybė būdų, kaip galima sugriauti santuoką nelipant į svetimą lovą. Daugelis jų griebiasi nesąmoningai, o paskui stebisi, kodėl partneris pasikeitė ir pradėjo jų vengti. Ar esate pasiruošę nuoširdžiai pažvelgti į save iš šono, kad nekartotumėte šių klaidų? Pristatome, kokios yra 9 išdavystės rūšys, kurios griauna santykius, net jei jos neturi nieko bendra su fizine neištikimybe.
- Melas
Melas gali būti naudingas, kai nutylime kai kurias savo istorijos dalis, siekdami išvengti konfliktų ir išlaikyti taiką šeimoje. Santykiams labai blogai patologinis melas, kai apgaudinėjame nuolat ir begėdiškai. Iš tiesų bet kuriuo iš šių atvejų pasekmės yra skaudžios, nes tiesa vis tiek bus atskleista. Tada partneris jausis tuščias, nusivylęs. Po to atsiras baimė, pasipiktinimas ir nepasitikėjimas, o tai sukels šeimos krizę.
- Pažeminimas
„Man gėda dėl tavo elgesio! Ar tau kas nors gali pasisekti? Turint tokį intelektą, geriau patylėti“. Iš minėtų pavyzdžių matyti, kaip vienas partneris nuolat slopina kitą, kritikuoja jo sugebėjimus, išsako įžeidžiančias pastabas. Taip jis bando padidinti savo savigarbą, žemindamas silpnuosius, nepaisydamas savo mylimo žmogaus poreikių. Tačiau santykiai gali egzistuoti tik tada, kai partneriai yra lygūs, o ne tada, kai partneriai vienas kitą žemina.
- Neatsakingumas
Kita nepagarbos forma – duotų pažadų nevykdymas, kai asmuo vienašališkai nutraukia vedybinę sutartį, naudojasi savo partneriu, nieko neduodamas mainais. Priežastys – baimė nepateisinti mylimo žmogaus lūkesčių, nenoras ginti savo pozicijos, priklausomybių problemos, vedančios į asmenybės degradaciją. Toks mylimo žmogaus elgesys sugriauna santuoką. Vienas iš sutuoktinių jaučiasi apgautas, partneris neatsižvelgia į jo poreikius ir norus. Kokia prasmė tada kurti šeimą?
- Prioritetų nesutapimas
Tai klasikinė situacija, kai vienas įsimylėjęs partneris nori susituokti, o kitas nėra tikras dėl savo jausmų, bet naudojasi partneriu, nes jam patogu. Dėl to vienas suteikia klaidingų vilčių, o kitas „džiaugiasi, kad yra apgautas“, savo galvoje susikurdamas daugybę pasiteisinimų. „Jis yra vyras, jo karjera svarbiausia“, „ji mane myli, jai reikia tik laiko“. Nei santuoka, nei vaiko gimimas nesuteiks norimo stabilumo. Abu partneriai vengia ateities temos, vengia įsipareigojimų. Dėl to tam tikru momentu ateina epifanija – jie vienas kito nepažįsta ir supranta, kad niekada nebuvo iš tikrųjų artimi.
- Emocinės paramos neigimas
Artimi santykiai neįmanomi be jausmingo sutuoktinių prieraišumo, apimančio keitimąsi emocijomis, gebėjimą išklausyti ir išgirsti, suteikti pagalbą ir apsaugą partneriui, suteikti vertės ir poreikio jausmą. Jei taip nėra, jei šalia esantis žmogus nuolat šaltas ir nuvertina jūsų išgyvenimus – tai jis nėra jūsų sielos draugas. Tokie žmonės dažnai sako: „tegul pats sprendžia savo problemas“, „negirsiu, kitaip jis bus pasipūtęs“. Ką šią akimirką jaučia jūsų sielos draugas? Nenaudingumą, atstūmimą, meilės neigimą. Galiausiai jausmai išblėsta.
- Nesąžiningas pareigų pasidalijimas
Kartais poroje viskas gerai, tik vienas partneris nuolat daro ką nori, nepaisydamas antrosios pusės norų. Pavyzdžiui, vyras visus šeimos pinigus išleidžia savo „norams“ – perka automobilius, investuoja į verslą, lanko saviugdos kursus, o žmona sėdi namuose ir tiek. Arba abu dirba, nusprendžia turėti vaiką, o tada viskas krenta ant žmonos pečių – namų tvarkymas, vaikų auginimas, pagyvenusių tėvų priežiūra. Kur teisybė? Nuo tokio krūvio darosi pikta, antroji pusė jaučia apmaudą, susierzinimą ir galiausiai pateikia skyrybų dokumentus.
- Emocinė išdavystė
Pasitaiko ir taip, kad vienas iš partnerių formaliai gyvena šeimoje, bet iš tikrųjų visą laiką praleidžia su kitu žmogumi, kurį laiko artimu draugu. Jis su juo yra tikras, dalijasi emocijomis, paslaptimis, pinigais, atskleidžia šeimos paslaptims. Atrodo, kad intymumo nėra, jie tiesiog bendrauja… Tik sutuoktinis kažkodėl jaučiasi išduotas, pradeda pavydėti, pykti. Jį suprasti nesunku – partneris pažeidžia šeimos ribas, keičiasi emociškai, todėl jaučiasi mažiau vertingas ir reikalingas. Tai – nerimą keliantis signalas, nes jei kitoje pusėje yra priešingos lyties asmuo, fizinė išdavystė tampa laiko klausimu.
- Šeimų koalicijų kūrimas
Kai žmona susivienija su vaikais prieš vyrą arba vyras su tėvais apkalbinėja žmoną už nugaros, tai irgi yra išdavystė. Pasirodo, jie gyvena kartu, bet veikia vienas prieš kitą – intriguoja, smerkia, menkina. Vyras ir uošvė kritikuoja žmonos karjeros ambicijas, motiniškus sugebėjimus, išvaizdą. Žmona ir uošvė svaido purvus ant vyro, jo kalbėjimo, valgymo ir elgesio viešumoje. Svetimi žmonės yra įtraukiami į šeimos vidinius konfliktus. Tai griauna santuoką ir veda į santykių pablogėjimą.
- Intymumo vengimas
Priežastys gali būti įvairios – sveikatos problemos, senėjimas, žema savivertė, taip pat nuolatiniai partnerio puolimai, kritika ir atstūmimas. Svarbu, kad be intymumo santykiai nebūtų užbaigti. Juk dvasinis artumas išplaukia iš fizinio artumo, kai norisi liesti, glostyti, pabučiuoti, nuveikti kartu ką nors malonaus. Be to, susvetimėjimas kenkia šeimai, didina įtampą ir atstumą tarp sutuoktinių. Net jei vienam bus patogu, kitas šią situaciją suvoks skausmingai. Jis pradės ieškoti savyje trūkumų.
Kaip išspręsti problemą, jei šeimoje patiriate mylimo žmogaus išdavystę?
Pripažinkite problemą ir suvokite jos neigiamą įtaką jūsų šeimos gyvenimui. Pagalvokite, koks elgesys lėmė tai, kas įvyko? Antras žingsnis – susėskite su partneriu prie stalo ir aptarkite viską, kas jus abu vargina. Be pagražinimų ir kaltės. Laikas persvarstyti šeimyninius vaidmenis, kas kam skolingas, kas jus žeidžia, verčia jaustis blogai? Pagalvokite, kodėl įvarėte save į kampą pasirinkęs aukos vaidmenį? Kodėl puolate mylimą žmogų, nuvertinate jo nuopelnus? Nuo kokių baimių slepiatės? Kokius pirminius scenarijus kartojate? Ką daryti, kad viskas sutvarkytų ir visiems būtų gerai? Niekada nevėlu keisti santykius, jei mylite ir esate pasiruošęs keistis.
