Kartais dideli gyvenimo iššūkiai yra tikra dovana gyvenimo suvokimui.

Jūs jau nebeturite artimų santykių su tokiu žmogumi? Tada aktyviai stengiatės pasveikti ir vėl rasti gyvenimo prasmę. Ir jums kyla daugybė klausimų:

1. Kodėl pasaulyje tiek daug narcizų?
2. Koks jų tikslas šiame gyvenime?
3. Kodėl aš?
4. Kuo aš nusipelnau?

Ir šie klausimai paprastai perauga į sprendimą:

1. Tai nesąžininga.
2. Taip neturėtų būti.
3. Tai neteisinga.

Aš irgi buvau jūsų vietoje

Ar mintyse, ar garsiai išsakyti, šie ilgesingi teiginiai buvo tarsi naktiniai vagys. Jie pateko į mano protą (tiksliau, pasąmonę) ir įsilaužė į mano smegenis. Jie atėmė mano energiją, sutrikdė mano vidines vibracijas ir sugriovė mano gyvenimą. Mano mūšis su jais buvo visų mano kančių priežastis. Tai atėmė iš manęs vidinę ramybę.

Mes visi esame sielos, kurios turi žmogiškos patirties. Mūsų sielos atėjo į šį pasaulį pabusti, tobulėti ir džiaugtis suteiktu gyvenimu.

Tikiu, kad mes, būdami tarpinėje būsenoje tarp dviejų pasaulių pasirenkame, koks bus mūsų kitas gyvenimas, tarp kokių žmonių gimsime ir ko išmoksime naujoje savo kelionėje. Lygiai taip pat, kaip renkamės maisto gaminimo kursus, kad išmoktume virti sriubą, renkamės aplinkybes, padedančias blaiviai pažvelgti į pasaulį ir atsikratyti klaidingų ir ribojančių įsitikinimų.

Nuo kokių įsitikinimų mes išlaisviname savo protą:

1. Aš nesu pakankamai gera,
2. Aš nesu verta,
3. Man reikia pripažinimo ir kitų žmonių pripažinimo,
4. Pirmiausia turiu rūpintis kitų žmonių poreikiais,
5. Turiu įrodyti savo vertę.

Taip vystosi mūsų siela.

Kai man skaudėjo, buvo visiškai kvaila galvoti, kad galėjau pati pasirinkti tokį likimą: „Ar aš apskritai buvau sveiko proto? Kas sąmoningai pasirinktų tokį likimą? Argi negalėjau atsikratyti visų savo klaidingų įsitikinimų ir išmokti būtinų gyvenimo pamokų paprastesniu būdu?“

Ne, aš neišprotėjau ir negalėjau kitaip išmokti šių pamokų. Jei nebūčiau patyrusi šio didžiulio skausmo ir nevilties, būčiau ir toliau taip gyvenusi savo niekuo neišsiskiriantį, „sėkmingą“ gyvenimą. Niekada nebūčiau sužinojusi, kad mano gyvenimo pagrindas visada buvo baimė, nepriteklius ir mano menkavertiškumo jausmas.

Aš ir vėl pasirinkčiau šį kelią.

Dabar tai aiškiai matau. Jei tektų tai daryti dar kartą, nedvejodama tai vėl taip pat daryčiau. Kodėl? Nes yra dalykų, kurių niekada nebūčiau pasiekusi, jei ne mano karti patirtis, kai mane išnaudojo narcizas.

Jei ne gilus skausmas, niekada nebūčiau galėjusi identifikuoti visų šių klaidingų įsitikinimų, kurie ilgainiui mano gijimo procese transformavosi, įgavo naują pavidalą ir pasikeitė. Ir vis dėlto pasąmonės lygmenyje jie taip ilgai valdė mano gyvenimą!

Mes visi gyvename pagal tam tikrus pasąmoninius scenarijus. Priešingu atveju net 90 % pasaulio gyventojų nebūtų linkę priklausyti vieni nuo kitų. Be to, žmonės nežinotų, kas yra psichologinė trauma.

Taigi, štai 16 puikių gyvenimo pamokų, kurias išmokau bendraudama su narcizu:

1. Jei kas nors parodo tikrąją savo prigimtį, tikėkite tuo, ką matote.
2. Veiksmai kalba garsiau už bet kokius žodžius.
3. Ryškūs ir sėkmingi žmonės dažnai patenka į žiaurius santykius.
4. Kai su asmeniu elgiamasi kaip su galimybe, tai niekada niekam nepadeda.
5. Lūkesčiai ir tam tikro rezultato siekimas (pvz., 50 metų jubiliejaus šventė) visada veda į katastrofą.
6. Žmonės nėra kažkieno tam tikri projektai.
7. Tai, kad galiu kam nors padėti, nereiškia, kad privalau.
8. Galiu mylėti žmogų neleisdama jam manęs skaudinti.
9. Ketinimas ką nors įskaudinti tik pakenks. O ketinimas sakyti tiesą gydys.
10. Esu atsakinga už savo ribų nustatymą.
11. Aš pasirenku, kaip su manimi elgsis kiti žmonės.
12. „Ne“ – yra užbaigtas sakinys.
13. Mano savivertė jokiu būdu nepriklauso nuo to, ką apie mane mano kiti žmonės.
14. Balsas mano galvoje, kuris man sako, kad esu „nepakankamai gera“, manipuliuoja mano protu.
15. Jei esu parblokšta, turiu atsistoti, kad galėčiau eiti toliau.
16. Man nereikia niekam nieko įrodinėti.

Šios 16 pamokų yra neįkainojamos. Jokiu būdu nebūčiau išmokusi šių pamokų, jei nebūčiau tapusi narcizo auka.