Būdamas vos 11 metų, Tonis Mutabazi gyvenime patyrė daug sielvarto. Būdamas 2 metų, berniukas pateko į laikinų globėjų šeimą. Tačiau jam esant 4 metų, jį įvaikino kita šeima Oklahomoje.
Berniukas šioje šeimoje praleido 7 metus, kol vėl buvo paliktas ligoninėje. Sutrikęs 11-metis paklausė, ar jo tėvai grįš. Tačiau ligoninės darbuotojai turėjo jam pasakyti, kad taip neatsitiks, nors jie patys nežinojo kodėl.
Būtent tada Tonio reikalų tvarkytoja Jessica Ward susisiekė su vienišu Peteriu Mutabazi ir paklausė, ar jis galėtų pasiimti berniuką savaitgaliui. Nors iš pradžių vyras tikėjosi, kad paliktas vaikinas su juo praleis vos kelias dienas, tačiau išklausęs jo pasakojimo jau žinojo, ką daryti.
Jie atrado ryšį
„Aš verkiau. Pagalvojau, kas galėtų padaryti kažką panašaus?“ – sakė Piteris, apibūdindamas akimirką, kai Tonis papasakojo jam apie tai, ką patyrė.
„Tą akimirką, kai sužinojau, kad iš šių žmonių buvo atimtos tėvystės teisės, o Tonis nebeturi kur eiti, žinojau, kad turiu juo pasirūpinti.“, – pridūrė jis.
Peteris buvo įsikūręs Šarlotėje, Šiaurės Karolinoje (JAV), ir trejus metus buvo laikinasis globėjas. Tokiu būdu jis padėjo užauginti 12 vaikų. Vyras gimė ir augo Ugandoje. Jis pabėgo iš savo namų, kur buvo netinkamai elgiamasi, kai jam buvo 10 metų. Laimei, jis rado mokytoją, kuris padėjo jam įgyti išsilavinimą.
Istorija apie Tonį ir jo globėją su didele širdimi sulaukė didelio atgarsio. Tarp jų užsimezgė unikalus ryšys.
„Jis yra gražiausias, protingiausias vaikas, kokį tik esu turėjęs. Nuo pat pirmos dienos jis mane visada vadino „tėčiu“. Jis tikrai taip galvojo ir taip mane matė.“, – laidai „Labas rytas, Amerika“ sakė Peteris.
„Jis didžiuojasi, kai parodo mane kitiems žmonėms mokykloje ir sako: „Ei, čia mano tėtis.“ Štai kas man patinka. Turėjau laisvą kambarį, pinigų, todėl neturėjau jokios priežasties juo nesirūpinti.“
Jis padeda vaikams iš sudėtingų šeimų
„Kadangi kažkas padarė šį tą gero dėl manęs, aš norėjau ką nors padaryti dėl kitų.“
Peteris persikėlė į JAV, tapo visateisiu piliečiu. Jis pradėjo dirbti su ne pelno siekiančia organizacija „World Vision United States“, kuri padeda vaikams iš sunkių šeimų.
Jessica Ward, dirbanti su „Angels Foster Family Network“ Edmonde sakė, kad Tonio ir Peterio santykiai nuo pat pradžių buvo „gražūs ir nuostabūs“.
Oficialus įvaikinimas sulaukus 13 metų
„Tonis turėjo tam tikrų problemų ir traumų dėl globos ir palikimo. Peteris žinojo, kad pasielgė teisingai, kad jį priėmė. Kadangi Peteris buvo jau gana didelis, kai jam visa tai atsitiko, aš žinojau, kad tai juos suartino.“, – pridūrė Jessica Ward.
Peteris oficialiai įsivaikino Tonį, kai jam buvo 13 metų. Taigi, berniukas persikėlė iš Oklahomos į Šiaurės Karoliną.
Kaip pasakojo Peteris, jiedu su sūnumi mėgsta kartu žiūrėti filmus, žaisti stalo žaidimus, skaityti knygas, važinėtis dviračiu.
Kokia nuostabi meilės ir užuojautos istorija. Tai tik patvirtina, kad nebūtina būti susijus biologiškai, kad taptum šeima.
Peteris yra puikus žmogus, o Tonis nusipelno mylinčių tėvų. Pasidalinkite šia istorija su kitais, ir padėkokite jiems už įkvėpimą mums visiems.