Kai Jimas Mcaskillas iš savo merginos išgirdo, kad jie turės vaikelį, jis nebuvo tam pasiruošęs, tačiau pasakė jai darysiąs viską, kad ją užaugintų kuo geriau.

Jimui tuo metu buvo 15 metų ir jis nežinojo, kas yra tėvystė. Jiedu su mergina tuo metu lankė mokyklą, o vaiko auginimas jiems būtų buvęs didelis iššūkis.

Jo mergina nusprendė tęsti nėštumą ir pagimdyti vaiką, bet iškart atiduoti jį įvaikinti. Jimas norėjo, kad jie pabandytų vaiką užauginti.

Kai jiems gimė mergaitė, jai buvo suteiktas Devonos vardas, ir ji buvo nedelsiant atiduota įvaikinti. Jimui ligoninėje buvo skirta tik 10 minučių atsisveikinti su dukra.

„Slaugytoja nuvedė mane į mažą kambarėlį, liepė užsidėti prijuostę, o po kurio laiko atnešė pas mane Devoną. Ji turėjo tokią putlią nosį ir visą laiką žiūrėjo į mane taip, lyg žinotų, kas aš esu.“, – pasakojo Jimas. – „Pabučiavau ją ir apkabinau.“

Mylintis tėvas norėjo prisiminimo apie dukrą, todėl susikūrė apyrankę su jos vardu, kurią jis nešiojo kaip papuošalą, ir pažadėjo sau, kad vieną dieną grąžins ją dukrai.

Jimas nežinojo, kur atsidūrė jo dukra. Tokios buvo įvaikinimo taisyklės. Nepaisant to, vyras prisimindavo visus jos gimtadienius ir visada prisimindavo ją per Kalėdas. Jimas net rašė jai laiškus, tikėdamasis kada nors juos išsiųsti.

Be to, Jimas visą laiką ieškojo savo dukters, o laikui bėgant jo paieškos suaktyvėjo.

Kadangi jo vardo gimimo liudijime nebuvo, dukros paieška buvo labai sunki. Nepaisant to, Jimas buvo labai ryžtingas ir susisiekė su daugybe įvaikinimo agentūrų JAV ir Kanadoje.

2013 m. jis gavo patarimą „Facebook“ tinkle susirasti moterį, vardu Nicole Stefanick. Radęs jos profilį ir pamatęs jos nuotrauką, jis  buvo šokiruotas. Mergina jam labai priminė buvusią merginą ir vaiko mamą.

Taigi, praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams ir praktiškai praradus viltį, Jimas pagaliau susirado savo dukrą.

Vyras negalėjo sulaikyti ašarų, nes po tiek metų jie pagaliau susitiko.

„Pusiaukelėje, eidamas susitikti su dukra, vos nenualpau koridoriuje.“, – sakė Jimas apie pirmąjį susitikimą su dukra po beveik 35 metų. „Negalėjau sulaikyti ašarų. Negalėjau patikėti, kaip gražiai ji atrodo. Pasakiau jai, kad visada ją mylėjau ir mylėsiu.“

Tuo tarpu Nicole nerimavo, ar jos biologiniam tėvui patiks žmogus, kuriuo ji užaugo. Tačiau ši mintis ją apleido vos jiems susitikus.

„Tai buvo ryšys, kurio neįmanoma suprasti.“, – sakė ji. „Neapsakoma, kad pastaruosius 35 metus kažkas apie mane galvojo ir visą laiką mane mylėjo.“

Jimas padovanojo jai visas dovanas, kurias per daugelį metų buvo jai pirkęs, ir visus laiškus. Jis jai padovanojo ir žadėtą ​​apyrankę iš ligoninės.

Dabar Nicole išdidžiai nešioja ją ant riešo.

Vaizdo įrašas apie susitikimą:

Ši graži istorija parodo, kad niekada neverta prarasti vilties ir koks stiprus gali būti ryšys tarp vaikų ir jų tėvų. Linkime jiems viso ko geriausio!