Nebuvo daug vilčių, kad ji išgyvens. Mažoji Manuši iš Radžastano, Indijoje, gimė likus dar beveik trims mėnesiams iki reikiamos datos. Tada ji buvo ne didesnė nei du obuoliai. Ji galėjo gulėti viename delne, o svoris siekė vos 400 gramų.
Apie tai pasakoje „The Epoch Times“ savo straipsnyje. „Kūdikių, kurie gimsta taip anksti ir sveria mažiau nei 500 gramų, tikimybė išgyventi yra labai menka.“ – „The Epoch Times“ sako ginekologė Vimla Jain. Mergaitės motina, 48 metų Seeta, buvo įkopusi į 28 nėštumo savaitę, kai staiga pakilo kraujospūdis, nes kraujas nepratekėjo pro placentą.
Ji buvo skubiai nugabenta į Jivanta vaikų ligoninę Udanipuro mieste. Ji turėjo gimdyti tik po trijų mėnesių, tačiau gydytojai turėjo pradėti gimdymą, kad išgelbėtų jos gyvybę, o jei itin pasisektų – ir dukros gyvybę.
Svėrė vos 400 gramų
Tačiau už gimdymą atsakingos akušerės buvo visiškai šokiruotos to, ką pamatė gimdymo metu. Pirmą kartą dienos šviesą išvydusi mažoji Manuši svėrė vos 400 gramų ir buvo ne daugiau nei 21 centimetro ūgio. Tačiau, be to, kad ji buvo maža, ji atrodė gerai išsivysčiusi, o tai labai retai pasitaiko tokio ankstyvo gimdymo metu. Jos oda buvo tokia trapi, kad atrodė kaip popierius, bet mergaitė buvo stipri ir tikra kovotoja.
Kadangi jos plaučiai dar nebuvo visiškai išsivystę, ji buvo paguldyta į inkubatorių, kur jai buvo padedama kvėpuoti. Ir jos pėdos buvo ne didesnės už tėvo pirštų galiukus. Tačiau jos pirštai buvo itin gerai išsivystę, lyg gerokai vyresnio kūdikio.
„Kai kūdikis gimė, nebuvome tikri, kas gali nutikti. Išgelbėti tokio dydžio kūdikį buvo didelis iššūkis.“ – sako ligoninės naujagimių skyriaus vedėjas Sunilas Jangelas.
Po septynių savaičių Manuši jau pati gėrė pieną ir lėtai pradėjo kvėpuoti pati. Jos smegenys ir akys išsivystė, o gulint ligoninėje jai buvo kelis kartus perpiltas kraujas.
Po šešių mėnesių mažoji Manuši svėrė 2,4 kilogramo ir galėjo keliauti namo pas savo šeimą. Šiandien ji žinoma kaip „visos Indijos mergaitė“. Jos istoriją žiniasklaidoje sekė visa šalis.
„Labai vertiname, kad šeima yra geras pavyzdys vietos bendruomenėje. Radžastane merginos dažnai laikomos našta. Groteskiškiausiais atvejais matome, kaip tėvai po gimimo jas meta į šiukšlių dėžę arba palieka vaikų namuose. Vertinami yra tik berniukai“, sako gydytojas Ajay Gambhir. O šiuo atveju nėra laimingesnio žmogaus už mergaitės mamą Seetą. „Ji kovojo ir su komplikacijomis, ir su aplinkinių nuomone. Jai tai pavyko.“ – komentuoja gydytojas.
Mažoji Manuši pasirodė tikrai gera kovotoja ir linkime jai viso ko geriausio ateityje.