Dažnai moterys labai ilgai toleruoja savo vyrą. Net jei jis geria, įžeidinėja, neduoda pinigų, ji vis tiek lieka su juo ir išdidžiai pareiškia, kad šeima buvo išsaugota tik jos ištvermės dėka.
Pasidalinsime vienos moters istorija.
Kartą nuėjau su vaikais į mišką grybauti. Buvo vėsus ruduo. Lietus krito mažais lašais ir šiltus megztinius pavertė šlapiais. Vaikai paprašė, kad eitumėme namo, tad slėpėme sušalusias rankas savo plonų megztinių rankovėse. Vaikai buvo labai pavargę, sušalę, vos vilko kojas, bet grybų pririnkome daug.
Džiaugėmės su vaikais, kad rudens gėrybių užteks visai žiemai. Gana greitai vyras neblaivus grįžo į namus ir supyko, kad vakarienė dar nepagaminta. Pradėjau kuo greičiau gaminti, bet jis jau buvo įsiutęs. Pamatęs pilną vonią grybų, jis įlipo į ją su batais ir pradėjo juos trypti.
Vaikai rėkė ir verkė, o jis pakėlė savo didžiulius batus ir džiaugsmingai toliau trypė grybus į košę. Dabar ši moteris skundžiasi, kad gyvenime nieko gero nematė: ji nesuvalgė nė vieno šviežio pyrago gabalėlio, nevilkėjo gražių drabužių.
Dukros užaugo ir išėjo iš namų. Kartais jos paskambina ir papriekaištauja dėl vaikystėje patirtų traumų ir priverstinių vizito pas psichologą. Jos kaltina mamą, kad ji negalėjo susitvarkyti savo asmeninio gyvenimo. Ji verkdama dukroms sakė, kad norėjo joms suteikti galimybę turėti tėvą. Jos tiesiog paklausė: „Ar mes tikrai jį turėjome?”
Moteris baigia pokalbį ir skuba pas vyrą. Jis gėrė visą gyvenimą ir galiausiai susirgo bei tapo daržove. Dabar moteris turi jį maitinti, gydyti pragulas…
Žmogus gali ištverti fizinį ir psichologinį skausmą, bet kam to reikia? Juk galime būti drąsūs ir pasirinkti gyvenimą be skausmo ir nuoskaudų. Blogas vyro elgesys, nemėgstamas darbas, melas, išdavystė, pažeminimas – tai nėra dalykai, su kuriais turite taikstytis. Jūs galite rinktis tai, ką norite.
Pakeiskite savo vyrą, butą, darbą, mintis, požiūrį į gyvenimą. Kaip sakoma: „Toleruoti – nenatūralus dalykas, nes žmogus gimsta gyventi gerai, o ne blogai“.
