Konflikto metu gali būti sunku nusiraminti ir elgtis racionaliai. Panašiai nutinka kiekvienam iš mūsų – susinerviname ir padarome sau neįprastus blogus veiksmus. Tyrimai parodė, kad yra veiksmingų būdų, kaip išlaikyti ramybę konflikto metu.
Stanfordo universiteto profesorius Robertas Sapolskis sako, kad stresas yra atsakas, skirtas apsaugoti mus nuo neišvengiamos mirties. Kadangi stresas tiesiogine to žodžio prasme gali išeikvoti mūsų jėgas, neturėtume nuolat jo patirti.
Kartais kuo stipriau stengiamės nusiraminti ginčo metu, tuo didesnę įtampą jaučiame. Laimei, mokslininkai siūlo realius būdus, kurie gali padėti nusiraminti.
1. Sulėtinkite kvėpavimą
Remiantis „Cognition and Emotion“ žurnale paskelbtu tyrimu, mokslininkai, stebėdami didelę žmonių grupę, nustatė, kad kiekviena mūsų emocija yra susijusi su tam tikru kvėpavimo tipu. Kai mokslininkai paprašė grupės pakeisti kvėpavimo dažnį ir tuo pačiu apibūdinti savo jausmus, atsakymai tik patvirtino pastebėjimus.
Kaip kvėpuojate ramybės būsenoje? Atkreipkite į tai dėmesį ir, kai kitą kartą būsite nusiminęs, pabandykite kvėpuoti tokiu ritmu. Iš pradžių jums gali prireikti šiek tiek laiko, tačiau ne veltui nuo seno, norint nusiraminti, gydytojai rekomenduodavo pabandyti kvėpuoti lėčiau.
2. Bendraukite
Kai bendraujame su kitais žmonėmis, mūsų organizmas natūraliai gamina opioidus ir oksitociną, kurie mus ramina. Ginčo ar stresinės situacijos metu pabandykite nustoti daryti tai, ką darote, ir užmegzkite ryšį su savo priešininku. Raskite ką nors bendro ir pabandykite su juo sutikti, o ne pyktis.
3. Parodykite užuojautą
Streso ar konflikto metu gali būti sunku parodyti užuojautą. Tačiau, remiantis UC Berkeley tinklaraščio įrašu, užuojautos tikslas yra evoliucija. Šiame tinklaraščio įraše rašoma, kad kai parodome užuojautą kitiems žmonėms, mūsų širdies ritmas sulėtėja ir mūsų kūnas akimirksniu pradeda gaminti prisirišimo hormonus. Tai daro mus ramesnius. Jei patiriate stresą, pabandykite parodyti užuojautą kitam asmeniui arba sau. Tai padės nusiraminti.
4. Atpalaiduokite savo kūną
Kai patiriate stresą, jūsų kūnas susitraukia. Savo ruožtu smegenys gamina streso hormonus, nes gauna signalą iš organizmo. Norite išmokti neįtikėtinai veiksmingos kūno atpalaidavimo technikos? Jei suvokiate, kad nerimaujate, jūsų pečiai būna įsitempę, o žandikaulis suspaustas, pasistenkite juos atpalaiduoti. Greit pajusite, kad palengvėja visas kūnas.
5. Jungiklis
Esant stresui gali būti sunku „perjungti“ savo emocijas, bet tai labai padeda. Padarykite pertrauką ir vėliau grįžkite prie problemos sprendimo. Pasak socialinio darbuotojo Scotto Dehorthy iš Delphi Social Behavior Research Group, kai pykstame ar nerimaujame, mūsų smegenys pereina prie išgyvenimo apmąstymo. Tai gerai tada, kai gyvybei gresia pavojus. Bet jei grėsmės nėra, tuomet reikia mąstyti normaliai, o ne vadovautis išgyvenimo instinktu.
6. Įkvėpkite gryno oro
Jei patalpoje bloga oro cirkuliacija, žmogui gali pasireikšti nerimas. Jei jaučiate įtampą, įkvėpkite gryno oro. Tai gali užtrukti vos kelias minutes, bet grynas oras padės prisotinti organizmą deguonimi, o tai palengvins kvėpavimą. Taip vėl galėsite jaustis ramūs.
7. Papasakokite, kaip šiuo metu jaučiatės
Garsiai išsakyti savo jausmus yra tikras palengvėjimas. Jei manote, kad tuoj sprogsite, tiesiog pasikalbėkite su kuo nors. Pavyzdžiui, jūsų laukia milijonas skubių užduočių. Pasakykite artimam žmogui, kaip dėl to jaučiatės. Tada priimkite savo emocijas. Stresas ir nerimas jūsų nenužudys, normalu jausti stresą. Kai pripažinsite savo jausmus, sudarykite planą, kaip išeiti iš stresinės situacijos.