Tačiau gyvenime viskas yra daug sudėtingiau ir dažnai visiškai nesąmoningai prisiimame svetimas bėdas ir problemas. Mums gali atrodyti, kad darome gerą darbą: taupome ir padedame, bet tuo pačiu jaučiame energijos trūkumą, apatiją, agresiją, o sunkiausiais atvejais galime net susirgti depresija. Kaip atsiduriame tokioje situacijoje ir ką daryti, kad kitų problemos nesugadintų mūsų gyvenimo?

Pirmiausia turėtumėte atkreipti dėmesį į tai, su kieno problemomis dažniausiai susiduriate. Jei esate atsakingas žmogus ir visada pasiruošęs padėti, galite pastebėti, kad jūsų pačių problemos dažnai nepasiekia jūsų rankų, nes padedate visiems kitiems, net jei jie to neprašo. O gal bijote pasinerti į savo gyvenimo sunkumus, todėl griebiatės kitų žmonių bėdų? Bet kokiu atveju, tai nieko gero neduos, nes svetimos atsakomybės prisiėmimas labai dažnai varo į depresiją. Tai nereiškia, kad žmogus turi būti abejingas kitų problemoms. Žinoma, padėti reikia, ypač artimiems žmonėms, bet neturite pamiršti ir savęs.

Jei situacija nėra kritinė ir nereikalauja greito reagavimo, pagalvokite, kaip galite padėti: pinigais, darbu, žodžiu? Kad ir kas tai būtų, stenkitės emociškai neįsitraukti į problemą per daug. Maždaug pusė emocijų, kurias patiriame, kaip rodo psichologiniai tyrimai, yra ne mūsų, o „pasisavintos“ iš aplinkos. Pabandykite kitą kartą, kai pajusite stiprų nerimą ar susierzinimą, paklausti savęs: „Ar tai, ką aš dabar jaučiu, yra mano patirtis?“ Jei tą akimirką pasijausite lengviau, vadinasi, šias emocijas „perėmėte“ iš kitų. Mintyse įsivaizduokite, kad stovite po bet kokia vandens srove (dušu, lietumi), ir ji „atima“ iš jūsų visą negatyvą…. Dar dažniau sunkumo jausmą sieloje galima pajusti tomis akimirkomis, kai kurį laiką klausotės pašnekovo nusiskundimų. Tada jam išėjus, išsikalbėjus, jūs jaučiatės tuščias, susierzinęs ar piktas. Šiuo metu įsivaizduokite, kad „surenkate“ iš savęs šią neigiamą energiją ir metate į ugnį.