Į traukinį įlipo garbaus amžiaus vyras su suaugusiu sūnumi. Transporto priemonė jau turėjo pajudėti, todėl visi keleiviai užėmė savo vietas. Kai traukinys pradėjo važiuoti, 25 metų vyras pradėjo šaukti: „Tėti, žiūrėk, medžiai lieka už mūsų”. Tėtis jam nusišypsojo.
Priešais juos sėdėjo jauna pora, kuri, matydama šią situaciją, su gailesčiu pažvelgė į 25 metų vyrą, kuris elgėsi tarsi vaikas. Staiga jis vėl sušuko: „Tėti, ar matai, debesys mus seka!“
Pora suglumusi pažvelgė į jauną vaikiną. Pradėjo lyti, keli lašai nukrito ir ant vaikino rankos. Jis tiesiog netvėrė džiaugsmu: „Tėti, pradėjo lyti, lašas nukrito man ant rankos!“
Šį kartą pora nebeištvėrė ir paklausė, kodėl jis nenuveda savo sūnaus pas gerą gydytoją. Tėtis nusišypsojo ir tarė: „Aš tai jau padariau, mes grįžtame iš ligoninės. Mano sūnus atgavo regėjimą. Jis viską mato pirmą kartą gyvenime.“
Nesmerkime žmonių iš anksto. Mes nežinome, kas vyksta jų gyvenime.