Pasaulyje yra daug beglobių šunų, kuriems užtektų tik trupučio žmogaus gerumo. Tačiau daugelis žmonių jų tiesiog nepastebi. Laimei, yra ir tokių, kurie visą gyvenimą praleidžia padėdami šunims.
Budistų vienuolis, apie kurį norime papasakoti šį kartą, išgelbėjo ir vis dar gelbėja tūkstančius benamių šunų Kinijoje. Zhi Xiang yra 51 metų vienuolis, savo laiką ir išteklius skiriantis pagalbai benamiams šunims nuo 1994 m. Per šį laiką jis padėjo neįtikėtinam skaičiui keturkojų – net 8000! Vyras sako, kad tikėjimas yra jo varomoji jėga. Jo dėka jis padeda neapsaugotiems gyvūnams: „Turiu juos išgelbėti, nes jei to nepadarysiu, jie tikrai mirs“, – AFP sakė Zhi.
Neatsakingi savininkai
Zhi gelbsti gyvūnus iš gatvės, pasiūlydamas jiems nakvynę savo vienuolyne ar prieglaudoje Šanchajuje. Nors jis taip pat gelbsti kitus gyvūnus, pavyzdžiui, kates, dauguma tų, kuriems jis padeda, yra šunys.
Anot AFP, šunų priežiūra jam kainuoja 2 milijonus dolerių per metus. Vienuolio veiklą remia ir jo tėvai, broliai bei kiti aukotojai. Kinija ilgą laiką kovojo su didžiulio benamių kačių ir šunų skaičiaus problema. Manoma, kad jų populiacija yra 50 milijonų gyvūnų.
Zhi teigimu, ši problema daugiausia kyla dėl naminių gyvūnėlių savininkų neatsakingumo, kurie dažnai jų nesterilizuoja. „Prie šunų benamystės prisideda ne žmonės, kurie nemėgsta šunų, ne vyriausybė, o vadinamieji gyvūnų mylėtojai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Zhi. „Jeigu tokie žmonės, priimdami šunį, jo nekastruoja ir tinkamai neprižiūri, arba jis jiems atsibosta, tai toks elgesys prisideda prie šunų benamystės didėjimo.“
Nors gyvūnų benamystė tebėra rimta problema, Zhi vaidina svarbų vaidmenį ją mažinant, nes palengvina šunų kelionę į užsienį pas mylinčius šeimininkus. Zhi dažnai pasiilgsta šunų, kai jie išvyksta į užsienį. Tačiau jis tikisi kada nors su jais vėl susitikti.
„Manau, kad tai juos labai džiugina, todėl manau, kad verta tai daryti“, – sakė Zhi, nuvežęs vieną iš šunų į oro uostą, kuris skrido į Sietlą. – „Žinoma, aš jų pasiilgau. Turiu svajonę, kad vieną dieną, kai turėsiu laisvo laiko, išvyksiu pas juos į užsienį ir nufotografuosiu kiekvieną savo išgelbėtą šunį“, – sakė jis. – „Tada, kai pasensiu ir nebegalėsiu vaikščioti, bent jau turėsiu šias nuotraukas.“
