Savanoris ugniagesys Bilas Koksas pirmasis padėjo Bekos Bandi dukrai, kurią ištiko priepuolis. Po dvejų metų Beka jam kaip reikiant atsidėkojo. Moteris dukterį išgelbėjusiam vyrui atidavė savo inkstą.

Bilas šešerius metus buvo Minesotos priešgaisrinės tarnybos savanoris. Jis taip pat baigė atitinkamus pirmosios pagalbos mokymus. Kvietimas padėti Bekos dukrai jį pasiekė 2016 m. rugpjūčio mėnesį.

„Aš atėjau pirmas ir padėjau visiems išlikti ramiems, kol atvyko pirmoji pagalba“, – sakė jis.

2018 m. spalį Beka užėjo į barą „Viking“, kuriame Bilas 16 metų dirbo barmenu.

Vyras stovėjo už baro su ryškiai žaliais marškinėliais. Ant marškinėlių buvo užrašyta: „Mano vardas Bilas. Lėtinis inkstų nepakankamumas baigia mane pražudyti ir man reikia inksto“.

Atvirai pasikalbėję, jie išsiaiškino, kad jų ta pati kraujo grupė.

„Taip, tai buvo ne kas kita. Eidama pasitikrinti prisimenu, kaip sakiau Bilui: „Jaučiuosi kaip tinkamas donoras“.

2017 m. Bilas buvo įtrauktas į inkstų transplantacijos laukiančiųjų sąrašą: jis turi vieną inkstą, kurio funkcionavimas beveik baigėsi. Tų metų sausį jam buvo atlikta dializė. Bilas pasigamino du marškinėlius su užrašu ir beveik kiekvieną dieną juos dėvėjo darbe. Keturi ar penki žmonės, supratę jo likimą, pasiūlė jam inkstą, tačiau jie neatitiko medicininių reikalavimų.

Po Bekos patikrinimo paaiškėjo, kad viskas tvarkoje, todėl moteris paskambino Bilui.

„Mes verkėme iš laimės ir Bilas man padėkojo.“

Vasario pabaigoje Bilui buvo persodintas Bekos inkstas. Po sėkmingos organų transplantacijos pagerėjo Bilo sveikata. Jis ir toliau savanoriavo priešgaisrinėje tarnyboje.

Bandi ir Koksų šeimos po operacijos tapo artimais draugais.

„Mes visada palaikome ryšį ir stengiamės susitikti, kai tik galime“, – sakė Beka. Prieš operaciją Bilas išdrožė medinį angelą Bekai ir nudažė jį savo mėgstama spalva.

„Ji yra mano angelas. Ji išgelbėjo mano gyvybę, todėl maniau, kad tai geriausia dovana jai.“