Moteris susidūrė su vadinamąja nėščiųjų hiperemija – patologine būkle, kurią lydi nuolatinis vėmimas ir nepaliaujamas pykinimo jausmas. Praėjus vos 4 varginančioms nėštumo savaitėms, būsimoji mama net pradėjo galvoti apie nėštumo nutraukimą – jos būklė buvo tokia sunki. Kiekvieną dieną ji vėmė 50 ir daugiau kartų. Ji beveik negalėjo valgyti ar gerti visus 9 mėnesius ir numetė beveik 50 kg, o tai buvo ne mažiau kaip pusė jos pradinio svorio.
Nėštumo metu gydytojai turėjo ją prijungti prie aparatų, kad išsaugotų motiną ir kūdikį. Lašinės ir maitinimas mėgintuvėliu tapo įprasta viso nėštumo metu, nes moteriai nuolat trūko skysčių ir ji buvo išsekusi.
Mišelė prisipažino, kad buvo nepaprastai laiminga, kai pamatė sūnų gyvą ir sveiką, tačiau šie 9 mėnesiai jai buvo labai sunkūs.
Ji taip pat dalinasi, kad nėštumo metu ji būtų atidavusi viską, kad tik būtų galėjusi tinkamai maitintis.
Po gimimo Olis buvo nuvežtas į reanimaciją.
Nepaisant visų sunkumų, sutuoktiniai labai džiaugiasi tapę laimingo ir sveiko vaiko tėvais.
Olis gimė atlikus cezario pjūvį. Gydytojai motinai pasakė, kad jai pasitaikė viena blogiausių nėštumo hiperemijos apraiškų, kokių tik jie yra matę.
Dėl sunkaus nėštumo kūdikis gimė suirusiais plaučiais, dėl ko jis nedelsiant buvo nuvežtas į reanimacijos skyrių. Bet, laimei, tėvai po 10 dienų galėjo namo išsivežti sveiką vaiką.
Prieš nėštumą Mišelė daug kartų bandė mesti svorį, tačiau nesėkmingai. Dabar, kai nėštumas baigėsi, moteris vis tiek negali normaliai maitintis – jaučia skrandžio skausmus. Mišelė tvirtina, kad visi sunkumai buvo verti juos išgyventi, nes dabar jų šeima turi dar vieną mylimą vaiką!