Anot psichologės Talakovos, pavydo jausmą lemia žmogaus santykis su išoriniu pasauliu.
Psichologijoje pavydas apibrėžiamas kaip neigiama emocinė patirtis, daranti destruktyvų poveikį žmogaus psichikai. Tokie veiksniai, kaip nerimas ir dirglumas, išdidumas ir arogancija bei pyktis, gali sukelti pavydą.
Talakova išreiškė įsitikinimą, kad žmonės pavydą išgyvena įvairiai. Kai kurie žmonės klaidingai trumpalaikius impulsus vadina „baltu pavydu“. Net ir menkiausias šio jausmo pasireiškimas yra pirmas ženklas, kad laikas persvarstyti savo gyvenimo principus ir prioritetus.
Pavydo jausmas kyla lyginant save su kitais žmonėmis. Pavydas pasireiškia tuo momentu, kai žmogus pradeda galvoti, kad kažkas yra už jį geresnis. Tokios mintys kyla, kai žmogus laiko save geresniu už kitus, nepripažįsta kitų žmonių pranašumo.
Įprasta slėpti pavydą, nes iš išorės jis atrodo negražus. Tačiau pagrindinis pavojus yra tai, kad, pavydėdamas kitiems, žmogus sustabdo savo gyvenimą. Pasak Talakovos, sekant kitų žmonių sėkmę, eikvojamos jėgos, o savi reikalai paliekami be priežiūros ir vilkinami.
Savivertė susiformuoja lyginant save su kitais. Orumas yra neatsiejama mūsų prigimties dalis. Jo negalima prarasti dėl materialinės gerovės, sveikatos ir bėgant metams. Orumas yra žmogaus sielos grožis ir stiprybė.
O jei pavydo nuslopinti neįmanoma, ekspertė rekomendavo paprasčiausiai susitaikyti su šiuo faktu ir bandyti susivaldyti.