50-metis dviejų vaikų tėtis Brettas Archibaldas iš Pietų Afrikos su draugais plaukiojo Indonezijoje. Vieną dieną vyras ir visa jo komanda apsinuodijo maistu.
Vidury nakties vyras bandė gerti vandens, tačiau iškart vemdavo. Brettas nuėjo į denį pakvėpuoti gryno oro, tačiau užsnūdo ir nukrito už borto.
Vyras ne iš karto suprato, kas nutiko. Jis manė, kad yra lovoje ir kad draugas jį apipylė vandeniu, kad pažadintų. Kai Brettas išsibudino, buvo per vėlu. Vyras žinojo, kad prireiks kelių valandų, kol jo draugai pabus ir supras apie jo dingimą.
Atvirame vandenyne atsidūręs Brettas manė, kad mirs be maisto ir vandens, galvoje jis jau atsisveikino su žmona bei vaikais. Plaukiodamas jis daug galvojo ir netgi kreipėsi į Dievą. „Visada maniau, kad esu puikus tėtis ir vyras, bet tada supratau, kad tikrai ne. Tam tikru momentu man pradėjo matytis haliucinacijos“. Visą laiką banglentininkas buvo apsuptas medūzų ir žuvėdrų.
Bėgo valandos ir staiga atsirado viltis – Brettas pamatė artėjantį laivą ir draugus. Bet jie jo nematė ir nuplaukė tolyn. Tai buvo visiškos nevilties akimirka. Tada kažkas jį pastūmė iš nugaros. „Iš pradžių maniau, kad tai didelė žuvis, bet tai buvo ryklys“, – pasakojo vyras.
„Maniau, kad tai pabaiga“, – sakė Brettas. Ir tada jis vėl pamatė laivą! Pagaliau Brettas buvo išgelbėtas, vandenyje jis praleido 28 valandas. Gydytojas teigė, kad jis nebūtų ilgiau išgyvenęs, jei dar bent valandą būtų praleidęs vandenyje.
Numetęs apie 6 kg ir pasijutęs beveik beviltiškai, Brettas pagaliau buvo saugus. „Labai džiaugiausi vėl matydamas savo žmoną ir vaikus. Patirtis leido suprasti, kas iš tikrųjų svarbu gyvenime„, – sakė jis. Brettas pridūrė, kad žmonės turi žinoti apie tokius nutikimus, kad neprarastų vilties net sunkiausiose situacijose.