Deividas gimė po to, kai gydytojai 40 metų moteriai pasakė, kad ji niekada neturės vaikų. Iki keturių metų jis augo kaip visi kiti normalūs vaikai, bet tada pradėjo matytis sunkaus autizmo požymiai. Iš pradžių mama nesuprato, kas vyksta.

„Jam buvo viskas gerai, tada jis tarsi beveik viską pamiršo. Ketverių metų vaikas nustojo kalbėti ir bendrauti su visais, net su savo tėvais. Mes su vyru nežinome, kas nutiko”, – pasakojo Kerry. „Tiesą sakant, mums nerūpi, kas nutiko. Visa tai praeitis, mes tiesiog einame į priekį ir bandome suteikti jam kuo geresnį gyvenimą. Tai yra vienintelis dalykas, kuris mums yra svarbus“.

Po Deivido autizmo atsirado ir imunodeficito sutrikimas, dėl kurio jį reikėjo izoliuoti nuo kitų vaikų, kad jis neužsikrėstų kokiomis nors ligomis. Daugelį metų jo mama buvo vienintelė berniuko draugė ir ji žinojo, kad jos sūnus tikrai labai vienišas.

Berniukas dažnai žiūri televizorių ir mato, kad jauni žmonės susitinka vieni su kitais ir kartu linksminasi. Prieš kelias savaites, žiūrėdamas „Jacksonville Jaguars“ futbolo varžybas, Deividas pirmą kartą per kelerius metus pasakė sakinį.

„Aš myliu jaguarus“, – pasakė jis.

Dar po kelių dienų jis paklausė: „Ar gali kas nors su manimi draugauti?“. Nors Kerry labai džiaugėsi, kad jos sūnus kalba, šis klausimas privertė ją verkti. „Aš turėjau išeiti, kad sūnus nematytų manęs verkiančios. Tai mane sukrėtė. Jis nori būti mylimas, jis nori turėti draugų, bet nežino, kaip juos rasti.”

Kerry paaiškino Deividui, kad jis patinka Dievui, jo tėvams ir velionei močiutei. „Esu tikra, kad tu patiktum kiekvienam“, – pridūrė ji. Tada mama kreipėsi pagalbos į „Twitter“ vartotojus ir jos sūnus susirado daug draugų. Vaikai ir suaugusieji, autistai ir sveiki, siuntė sveikinimus Deividui ir rašė, kad jis jiems patinka ir kad jie nori su juo draugauti.

Skaitydamas jų pranešimus, berniukas šypsojosi ir buvo labai laimingas.