Panašu, kad laikas, kai žmonės ieškojo savo antrosios pusės pagal horoskopą, praeina. Dabar net Japonijoje, susipažindami su antrąja puse žmonės išsiaiškina, kokios tai kraujo grupės žmogus. Be to, šioje šalyje šis veiksnys taip pat yra svarbus, priimant į darbą. Be to, greitųjų kraujo grupių analizės prietaisai įrengti visur Japonijoje: traukinių stotyse, universalinėse parduotuvėse, restoranuose.
Japonijos darbdaviai įsitikinę, kad surinkę tam tikros kraujo grupės žmones į vieną komandą, gali sudaryti idealią komandą. Šis atrankos metodas vadinamas „ketsu-eki-gata“. Pirmą kartą Tekančios saulės šalyje apie jį pradėta kalbėti praėjusio amžiaus trisdešimtajame dešimtyje. O nuo šio metodo kentėjo vienas iš Japonijos ministrų pirmininkų Taro Aso, kuris paskelbė apie savo kraujo grupę – II. Jos savininkams, pasak japonų tyrinėtojų, būdingas užsispyrimas ir irzlumas. Tikriausiai rinkėjams šios savybės dėl to ir nepatiko.
„Kruvinoji“ Nobelio premija
Tai, kad kraujas juda kraujagyslėmis, XVII amžiuje atrado anglų gydytojas Williamas Harvey’as. Prieš tai žmonėms, kuriems trūko kraujo, bandė kompensuoti tai duodami jiems gerti kraujo. Žinoma, tai nepadėjo. Harvey atradimas paskatino kitą anglų gydytoją Richardą Lowerą atlikti pirmąjį kraujo perpylimą pasaulyje.
Eksperimentai buvo atlikti su šunimis. Tai buvo 1665 m. Po dvejų metų Loweras pakartojo savo eksperimentą, perpildamas avies kraują vyrui. Kaip bebūtų keista, pacientas išgyveno. Tačiau tai buvo sutapimas. Visi vėlesni tokio perpylimo bandymai baigėsi pacientų mirtimi.
Masinio kraujo perpylimo era prasidėjo 1818 m., kai, vėl gi, britų akušeris Jamesas Blundellas išgelbėjo gyvybę vienai savo pacientei, kuri prarado daug kraujo gimdymo metu. Jis perpylė jai vyro kraują ir moteris liko gyva. Tačiau beveik šimtą metų mokslininkai kovojo su mįsle: kodėl kai kuriais atvejais perpylimas veikia kaip stebuklingas atgaivinantis agentas, o kitais atvejais – beveik akimirksniu baigdavosi mirtimi.
Atsakymą į šį klausimą pateikė austrų ir amerikiečių gydytojas, chemikas, imunologas ir infekcinių ligų specialistas Karlas Landsteineris. 1901 m. Austrijos medicinos žurnale „Wiener klinische Wochenschrift“ jis, tuomet dar dirbęs Vienos universiteto Patologijos katedroje, paskelbė mokslinį straipsnį „Apie normalaus žmogaus kraujo agliutinacijos reiškinius“.
Jame jis išsamiai pasakojo apie keturių kraujo grupių buvimą žmonėse, taip pat apie jų suderinamumą. Po to kraujo perpylimas nustojo priklausyti nuo „sėkmės“. Už atradimą 1930 m. Karlas Landsteineris apdovanotas Nobelio premija. Kalbant apie Landsteinerio premiją, mokslininkai ją pavadino „kruvinąja“.
Toks raudonas ir toks skirtingas
Yra keturios kraujo grupės. Taip yra dėl žmogaus evoliucijos etapų. Didžiausia ir seniausia grupė yra 0 arba pirmoji. Tai siejama su pirmųjų žmonių, turinčių tą pačią kraujo grupę, išvaizda. Kai laikotarpiu nuo 25 000 iki 15 000 m. Pr. Kr. žmonės pradėjo pereiti nuo rinkėjų darbo prie agrarinio gyvenimo būdo, žmonės pradėjo vartoti daugiau pieno produktų, taip pat ir savo išaugintą augalinį maistą.
Taigi, išsiskyrė antroji grupė, arba A. Trečioji, arba B grupė, pasirodė 15 000 – 10 000 metų prieš mūsų erą. Tai siejama su rasių migracija iš Afrikos žemyno į Europą, Aziją, Ameriką. Galiausiai, sumaišius visas tris grupes, atsirado AB grupė, arba ketvirtoji.
Žinoma, kiekvienos kraujo grupės sudėtis turi savo skirtumų, kurie, įsitikinę šiuolaikiniai mokslininkai, lemia žmogaus fiziologines ir psichologines savybes. Antrosios kraujo grupės savininkų organizme gaminama daugiau kortizolio – hormono, kuris apsaugo mus nuo streso. Funkcinės medicinos specialistė ir knygos „The Hormone Reset Diet“ autorė Sarah Gottfried kortizolį vadina kitų hormonų „kontrolės sistema“. Kaip paaiškina gydytoja, kortizolis nieko nedaro tiesiog šiaip: jei jis pakelia kraujospūdį, tai tik tada, kai jo reikia organizmui. Tas pats ir su gliukozės kiekiu kraujyje.
Kortizolis reguliuoja imuninę sistemą. Jo koncentracija kraujyje priklauso nuo specialaus modelio, kurį mokslininkai vadina „kortizolio kreive“. Ryte šio hormono koncentracija yra didelė, o prieš einant miegoti, ji sumažėja iki minimumo. Tačiau, šio hormono perteklius žmonėms, turintiems antrąją kraujo grupę, pasireiškia kaip žaibiška reakcija į stresą. Todėl A tipo kraujo turintys žmonės patiria lėtinį stresą.
Ir tai jau lemia antinksčių išsekimą. „Didelis kortizolio kiekis palaipsniui žlugdo, mažindamas laimės hormono, tokio kaip serotoninas, tiekimą smegenims, blogindamas miegą ir sukurdamas palankią terpę riebalų kaupimuisi, ypač pilvo srityje“, – sako Sarah Gottfried.
Šis faktas nulemia antrąjį bruožą žmonių, turinčių antrąją kraujo grupę: jie greitai priauga svorio ir jiems yra sunkiau nei kitiems atsikratyti antsvorio, o „kabantis pilvas“ praktiškai yra jų vizitinė kortelė. Tam yra dar vienas mokslinis paaiškinimas.
Kadangi antroji grupė atsirado žmonėms prisitaikant prie angliavandenių turinčio maisto, jo savininkų skrandžio sultyse yra mažai rūgščių, tačiau jų žarnyne yra didesnis disacharidų kiekis. Tai skatina visišką angliavandenių įsisavinimą ir virškinimą, tačiau labai slopina baltymų ir riebalų absorbciją.
Tuo tarpu antinksčių darbo trūkumas lemia dar vieną antrosios kraujo grupės žmonių bruožą. Amerikiečių psichologas R. Morse paskelbė JAV ir Japonijos gydytojų duomenis, pagal kuriuos iš visų alkoholizmu sergančių pacientų beveik pusė turi A kraujo grupę.
Mokslininkai teigia, kad dėl antinksčių veiklos sutrikimo jaučiamas gliukozės trūkumas kraujyje. Žmonės nesąmoningai kompensuoja šį trūkumą alkoholio vartojimu. Ir jei manysite, kad būtent alkoholis lengviausiai pašalina stresą, tada reguliariai tokiu būdu atsipalaidavęs žmogus tampa alkoholiku.
Kitas bruožas. Žmonės, turintys A kraujo grupę, 20 procentų dažniau serga skrandžio vėžiu, nei kiti. Bostono (Masačiusetso valstija, JAV) vėžio gydymo ir tyrimų centro „Dana Farber Cancer Institute“ mokslininkai atliko eksperimentus su gyvūnais, turinčiais skirtingas kraujo grupes. Jie skiepijo juos vėžinėmis ląstelėmis ir stebėjo, kaip organizmas reaguos. Paaiškėjo, kad pasipriešinimas priklauso nuo daugelio veiksnių.
Kraujo grupė tarp jų turėjo vieną iš svarbiausių įtakų. Kai tyrimai tęsėsi kaip sergančių žmonių stebėjimai, eksperimento metu atskleisti kraujo grupių modeliai buvo patvirtinti. Visų pirma II kraujo grupę turintys žmonės turėjo gerą imunitetą. Tarp jų nemaža dalis šimtamečių. Kalbant apie onkologiją, žmonės, turintys šią kraujo grupę, dažniau serga ūmine leukemija ir skrandžio vėžiu. Japonijos mokslininkai, atlikę panašius tyrimus, teigia, kad žmonėms, turintiems antrą kraujo grupę, yra svarbiau už kitus turėti kokybišką poilsį, kad išsaugotų sveikatą.