„Ilgą laiką gyvenau tarp suaugusiųjų. Mačiau juos iš labai arti. Ir noriu pripažinti, kad dėl to nepradėjau apie juos galvoti geriau“, – Antoine’as de Saint-Exupery.
Emocinės brandos neįmanoma išmatuoti. Mes negalime nustatyti jos gylio ar net tiksliai apibūdinti, kas tai yra. Tačiau paradoksas yra tas, kad mes ją tikrai atpažįstame, kai kur nors ją matome.
Taigi, kas yra emocinė branda? Daugelis mano, kad tai susideda iš to, kaip žmogus reaguoja į sunkumus ir skausmus.
Tačiau sėkmė ir džiaugsmas taip pat atskleidžia žmogaus sugebėjimą susitvarkyti su savo emocijomis. Pakanka prisiminti žinomus turtingus žmones ir išanalizuoti, kaip jie išlaiko valdžios ir pinigų išbandymą: vieni yra gailestingi ir stengiasi padėti vargstantiems, kiti – savanaudžiai ir godūs.
Taip yra ir su vargingais žmonėmis. Kai kurie iš jų, nepaisydami sunkumų ir kliūčių, yra optimistiški ir darbštūs, o kiti praranda viltį ir net nebando nieko pakeisti.
Kaip matote, žmonių reakcijos į gyvenimo aplinkybes ir emocinė branda yra labai skirtingos.
Žemiau pateikiami penki emociškai brandaus žmogaus požymiai:
- Gebėjimas mylėti
Atvirumas meilei, ar tai būtų romantiška, ar platoniška, ar šeimyniška, vis tiek reikalauja drąsos. Tai reiškia – savo noru tapti pažeidžiamu, iš vidaus pasiruošusiam skausmui ar atstūmimui. Tai sugeba tik emociškai subrendę žmonės: jie puikiai supranta, kokios gali būti pasekmės nesėkmės atveju, bet, vis dėlto atveria savo širdį ir sielą meilei.
Tai vyksta tik vaikystėje: maži vaikai myli besąlygiškai ir atvirai, nes dar neturi karčios nusivylimo ir išdavystės patirties. Jie dar turi išgyventi šį žiaurų mokslą. Tačiau paaugliai jau yra „užsidarę“ ar net visiškai uždari meilei.
Jie bijo prarasti, jie bijo atstūmimo. Kodėl? Kadangi panašių momentų jau būna patyrę, jie žino, kaip tai yra skaudu. Sulaukę pilnametystės, visi mes turime karčios patirties – todėl dar daugiau atsiverti meilei nusprendžia nedaugelis.
Tik emociškai subrendęs suaugęs žmogus skausmą ar atstūmimą priima kaip neatsiejamą realybės dalį ir toliau myli – nuoširdžiai ir atvirai.
Dauguma žmonių negali pasigirti tokia branda, todėl renkasi mažiausio pasipriešinimo kelią: cinizmą ir „filosofinį“ požiūrį į meilę. Jiems atrodo, kad šis jausmas ir artumas yra vaikiškas ir naivus. Tačiau iš tikrųjų užsidaryti ar pabėgti nuo meilės yra vaikiška. Tai lengviausia išeitis! Tam nereikia nei drąsos, nei pažeidžiamumo, nei emocinės brandos. Įkiši galvą į smėlį ir niekada neskauda. Kvailesnį požiūrį sunku įsivaizduoti.
- Noras nustatyti savo ribas
Tai visai nėra tokia lengva užduotis, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Galų gale, tokiu atveju turėsite priminti savo ribas ir pasisakyti tokiais momentais, kai tiesiog patogiausia – tiesiog patylėti. Be to, jūs visada turėsite įsitikinti, kad jūsų ribos nėra pažeistos, ir ne kas antrą kartą, o visada tai stebėti. Ir gyvenimas sukels milijoną situacijų, kai šis klausimas iškils: ginti savo vertybes ir ribas ar nutylėti dėl karjeros, santykių ar nenoro konfliktuoti.
Kai žmogus pasirenka šį sunkų pasirinkimą, norėdamas nustatyti aiškias ribas tarp priimtino ir nepriimtino, jis gali prarasti draugus ar kito meilę. Su tuo teks susitaikyti. Bet be to neįmanomas savęs vertinimo jausmas. Be to, ribų buvimas neleidžia problemoms ateityje virsti pavojingesnėmis.
Emociškai nesubrendusiems žmonėms kažkaip nejauku ir drovu nustatyti ribas. Todėl, užuot užkirtę kelią potencialių problemų užuomazgoms, jie leidžia joms peraugti į tikras nelaimes tiek darbe, tiek artimuose santykiuose su giminaičiais ir draugais. Dėl šios priežasties jie dažnai yra išnaudojami, patiria psichologinę prievartą, o svarbiausia – jų negerbia. Apie kokią savivertę tada galime kalbėti?
Emociškai subrendusį žmogų galite atpažinti, pažvelgę į jo santykius su kitais žmonėmis. Juose nėra jokios įtampos ar agresijos. Jis ramus, žino, kad viskas bus išspręsta, kad ir kaip kas jį provokuotų. Viskas, ką reikia pasakyti – jis pasakys: pasitikėdamas savimi ir ramybė. Jokių ašarų ar grasinimų. Net jei tai kainuos kitokius santykius. Emociškai subrendęs žmogus žino, kad jei santykiai kelia grėsmę jo teisei į asmenines ribas, tai jų palaikymas ir aukojimasis yra beprasmiški.
- Nešališkumas ir plačios pažiūros
Šiais laikais žmonės mėgsta kalbėti apie tai, kaip jie yra atviri viskam, kas nauja, net tai kas nesuprantama ir atstumia. Tai tapo madinga etikete ir komplimentais. Tačiau iš tikrųjų tikras nešališkumas yra bruožas, kurį turi labai nedaugelis žmonių. Juk tai pirmiausia lemia labai nemalonų dalyką mums – norą pripažinti, kad klystame.
Daugelis teigiančių, kad yra nešališki, iš tikrųjų nori klausytis tik naujų ir įdomių idėjų bei požiūrių. Bet iš vidaus jie juos atmeta ir net susierzina. Tokiems žmonėms trukdo vidinės kliūtys: jie neleidžia naujoms idėjoms daryti įtakos jų pasaulio suvokimui. Taip, jie šypsosis ir linktels, kai pasidalinsite kažkuo nauju ir progresyviu, tačiau, jei gerai įsižiūrėsite, jų akyse bus tuštuma ir abejingumas. To negalima supainioti su emociškai brandžių žmonių kibirkštimi, nuoširdžiu atvirumu viskam, kas nauja ir nežinoma.
Esmė ta, kad emociškai brandūs žmonės pakankamai gerai pažįsta save ir savo vertybes, kad galėtų pasisemti naujų idėjų. Jie nebijo, kad „sunaikins savo pasaulį“, todėl niekada nieko aklai neatmeta ir neišmeta. Juk jie yra tikrieji savo proto šeimininkai. Todėl jie visada yra pasirengę susitikti su pačiomis drąsiausiomis idėjomis. Daugelis jų, iš tiesų, nevertos dėmesio, ir atlikus kruopščią analizę tai pavykta išsiaiškinti, tačiau kai kurios, kurias jie pasirenka, lieka ir tampa savo pačių įsitikinimų dalimi.
- Skonių įvairovė
Emociškai brandūs žmonės niekada nepriima nuosprendžių: „aukštasis menas“ ir „žemasis menas“. Jie moka priimti ir mėgautis tiek senovės meistrų, tiek šiuolaikinių avangardistų menais.
Tai nereiškia, kad jie neskiria „gero“ nuo „blogo“. Jie tiesiog neleidžia tokiems dalykams kaip menininko asmenybė, aplinka, žanras ar kūrybos laikas paveikti jų skonį.
Tokie žmonės mėgsta ne tik hiphopą, bet ir klasiką, ne tik gurmanišką omarą, bet ir mėsainius. Emociškai subrendęs žmogus nesistengia pasirodyti labiau reprezentatyvus ir protingas, remdamasis tuo, ką vartoja ar žavisi. Jis renkasi – remdamasis savo vertybėmis ir įsitikinimais, o tam reikia sąmoningo savęs suvokimo ir priėmimo.
Daugelis žmonių yra per daug priklausomi nuo išorinių dirgiklių (reklamos, kitų nuomonės ir kt.) ir emociškai nestabilūs, kad iš tikrųjų žinotų savo vertybių sistemą, todėl renkasi tai, kas laikoma „madinga“ ir „estetiška“, atmesdami viską, kas nėra taip akivaizdu.
- Smalsumas ir noras savarankiškai išsiaiškinti esmę
Emociškai brandus žmogus nesirūpina viską kritikuojančių ir neigiančių žmonių nuomonėmis. Jis nuolat klausia, aiškinasi, visiškai nesijaudindamas, kad gali atrodyti kvailas ar nemokša. Jis visą gyvenimą mokosi ir jam negali trukdyti jokie „nuomonių autoritetai“ ar „guru“.
Tokie žmonės nebijo atpažinti ir pripažinti dalykų, kurie kelia abejonių ar pakerta esamus įsitikinimus. Be to – jiems šis jausmas netgi patinka. Nauja informacija emociškai brandiems žmonėms nėra grėsmė, bet nauja galimybė kaupti reikalingą informaciją ir tobulėti.
Nes jie žino, kas jie yra ir ko nori, taip pat, kad niekas negali tiksliai visko žinoti. Jie mėgsta eiti į priekį, sužinoti kažką naujo, tačiau „ilsėtis ant laurų“ yra jų didžiausia baimė. Jie neįsivaizduoja savo gyvenimo be emocinio augimo!