Tai gali būti sunku suprasti, bet būna, kad mamos ir tėčiai atsisako savo vaikų vien dėl to, kad jie atrodo kitaip nei įprasta. Ši mama, išvydusi savo kūdikį, taip pat buvo šokiruota, bet greit suprato, kad kiekvienas vaikelis, atkeliavęs į šį pasaulį, yra stebuklas.
Visuomenėje nusistovėję standartai labai daug ką lemia. Juk įprasta manyti, kad visi turi būti tobuli, gražūs. Kai kas nors nepatenka į normalumo sąvoką, paprastai išsigąstame ir netgi jaučiamės sugėdinti…
Štai kodėl manome, kad labai svarbu išskirti pavyzdžius, kai tėvai parodo, kad meilė savo vaikams yra besąlygiška. Jie įveikia pačias sunkiausias situacijas, nes palaiko vienas kitą. Mažosios Brennos istorija yra jaudinanti ir, tikimės, ji daugelį įkvėps.
Courtney ir Evanas Westlake gyveno tarsi svajonėje. Pora susituokė nuo 2007 m., o po 2 metų gimė jų pirmasis vaikas – sūnus Connoras. Tačiau Courtney ir Evanas norėjo daugiau vaikų ir 2011 metais Courtney vėl pastojo.
Pora buvo ekstazėje, kai suprato, kad jų gyvenimą vėl pripildys vežimėliai, žaislai ir kitokie daiktai kūdikiams. Nors jie buvo perėję visą procesą anksčiau, nekantriai laukė pirmojo ultragarsinio tyrimo.
Gydytojai patikino porą, kad viskas gerai, tad jie kiekvieną kartą išeidavo iš ligoninės su šypsena veide. Po kelių mėnesių jiems buvo pasakyta, kad gims mergaitė. Connoras norėjo mažosios sesutės!
Courtney ir Evanas ėmė fantazuoti, koks bus gyvenimas su maža mergaite šeimoje. „Manau, kad išmoksiu pinti plaukus“, –juokavo Evanas. Didžioji diena atėjo likus kelioms savaitėms iki Naujųjų metų. Gimdymas praėjo be komplikacijų, o Courtney su džiaugsmu sutiko savo dukrą, tačiau netrukus pradėjo panikuoti.
Buvo akivaizdu, kad mergaitės odai kažkas negerai. Visi planai parsivežti mergaitę greitai namo buvo sustabdyti – ji nebuvo tokia kaip visi.
Kai gimė mažoji Brenna, ją dengė stora, geltonai balta membrana. Ji nejudėjo ir turėjo itin aukštą kūno temperatūrą. Visas jos kūnas buvo padengtas žaizdomis. Brenną reikėjo nedelsiant gydyti, kitaip ji nebūtų išgyvenusi. Courtney ir Evanui buvo leista pasiimti dukrą tik praėjus 2 savaitėms po gimdymo.
Netrukus gydytojai nustatė, kad Brenna sirgo sunkia liga, vadinama Harlequin-type ichthyosis.
Dėl šios ligos mergaitės oda augo maždaug 14 kartų greičiau nei įprasta. Tai sukuria viso kūno paraudimą, kuris taip pat veikia akis, burną, nosį ir ausis. Liga yra neišgydoma ir dažnai mirtina. Tačiau ją galima palengvinti nuolat naudojantis tepalais.
Tėvai suprato, kad jų laukia sunkus ir iššūkių kupinas laikas. Prasidėjo sunki ir emocinga kelionė – tačiau atsisakyti dukters jie neketino.
Mergaitės tėvai nenorėjo apriboti ir uždaryti Brenos namuose. Priešingai, jie norėjo parodyti savo stebuklą pasauliui. Tačiau Courtney dažnai sutinka nepažįstamų žmonių, kurie nuolat baksnoja į Brenną ir garsiai kalba apie jos odą. Tai labiau už viską drasko jos širdį.
Courtney suprato, kad kitiems vaikams Brenna buvo įdomi, nes atrodė kitaip. Tačiau ją nervindavo daugelio tėvų reakcija. Jie nutempdavo savo vaikus tolyn ir prašydavo jų laikytis atstumo nuo Brennos
„Kodėl jie taip atstumia mūsų dukrą? Kodėl jie neima iš mūsų teigiamo pavyzdžio ir nemoko savo vaikų, kad kiti vaikai gali atrodyti kitaip ir kad tame neturi būti nieko blogo?“, – Courtney klausė savęs.
Ji norėtų, kad tėvai ateitų ir kalbėtųsi su ja ir Brenna, užuot bėgę nuo jų žaidimų aikštelėje.
Brenna yra išdidi ir kieta maža mergaitė, kuri neleidžia niekam jos stumdyti. Ji pasitiki savimi todėl, nes jos šeima ją palaiko. Vyresnysis brolis Connoras dievina savo seserį ir visada yra pasirengęs ją apginti.
Nepaisant sunkaus gyvenimo, Courtney, Evanas ir Connoras didžiuojasi mažąja Brenna. „Kodėl tėvai stengiasi vengti pokalbių apie žmones, kurie atrodo kitaip? Ko jie bijo? Jie gali tiesiog ateiti prie mūsų ir, pavyzdžiui, paklausti, kiek Brennai metų“, sako Courtney.
„Kai vaikai klausia tėvų, kodėl Brenna yra raudona ir ištinusi, kodėl jie negali būti sąžiningi ir pasakyti: „Aš nežinau, bet nesvarbu, kaip kiti atrodo. Mes visi esame unikalūs, ar ne?”, – klausia Courtney.
Kiekvieną vakarą tėtis maudo Brenną. Tas pats vyras, kuris pajuokavo, kad turi išmokti pinti plaukus, dabar švelniai paglosto dukrą audiniu, kad nuplautų pleiskanojančią odą.
Ši liga taip pat lemia tai, kad Brenna neturi daug plaukų, tačiau tą mažą kiekį, kurį turi, tėtis kasdien šukuoja. Buvo labai malonu džiaugtis namuose, kai jos plaukai pagaliau buvo pakankamai ilgi, kad galėtumėme padaryti mažą kasytę!
Daugeliu atžvilgių Brenna yra kaip ir visi kiti vaikai. Ji myli savo šeimą, mėgsta žaisti ir klausytis pasakų prieš miegą. Tėvai įsitikinę, kad Brenna su savo gyvenimu gali daryti tai, ką nori. Jie tiki, kad užaugusiai jai viskas klostysis gerai.
Courtney savo tinklaraštyje „Palaiminta Brennos“ reguliariai rašo apie šeimos gyvenimą, ji yra parašiusi knygą „Kitoks grožis“, kuri buvo išleista 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Šeima tikisi, kad jų pasakojimas padės kitiems suprasti ir palankiau vertinti kitaip atrodančius žmones.
Brennos istorija yra tikrai svarbus priminimas, kad niekas, net ir blogiausia diagnozė, negali atimti kažkieno teisės būti laimingu ir daryti būtent tai, ką nori! Pasidalinkite mergaitės istorija su draugais.
