Į panašų klausimą visur girdimas vienas ir tas pats atsakymas: „Nes kiaulė yra purvinas gyvulys“.
Pamirškite tai, nes kai gimė religijos, būkime atviri, pats žmogus nebuvo švaresnis. Prieš mūsų erą žmonės paprasčiausiai šiukšles mesdavo pro langą ant kelio ir tada tais pačiais keliais eidavo pas savo kaimynus. Todėl tiek naminiai gyvuliai, tiek pats žmogus buvo purvini. Tai kodėl būtent kiaulė?
Klimatas, kuriame gyveno islamo ir judaizmo šalininkai, buvo labai karštas, o kiauliena buvo labiausiai gendanti mėsa. Be to, kiaulė yra visaėdė, ji netgi valgo savo ekskrementus, atitinkamai, kiaulienos mėsoje yra trichinų — parazitų, kurie prisideda prie ligų vystymosi. Dabar mes apibendrinę visus šiuos veiksnius suprantame, kiek beprotiškai daug žmonių, gyvenančių tokiame klimate, apsinuodijo suvalgę kiaulienos.
Tikinčiam žmogui nebuvo sunku tam priskirti religinę prasmę: kadangi kūnas atmeta šią mėsą, tai reiškia, kad joje yra kažkas velniško ir nešvaraus. Išvada: uždrausti! Vienintelis būdas atsikratyti parazitų yra šaldyti šviežią mėsą. Deja, karštoje dykumoje tuo metu šaldytuvų nebuvo.
Beveik bet kokį religinį maisto draudimą galima moksliškai paaiškinti. Pavyzdžiui, kašruto įstatymai uždraudė valgyti plėšriuosius gyvūnus — vilkus, lokius, lapes, šunis, nes jie yra mėsėdžiai, todėl organizme yra toksinų. Arba dėl tos pačios priežasties judėjai uždraudė valgyti krabus, vėžius ir omarus — vėžiagyvių mėsoje yra ptomaino (kadaverinių nuodų).