Carmen Dell’Orefice dar ir dabar yra labai populiari ir paklausi modelių versle. Ji turi daug gerbėjų, o jai dabar net 89 metai. Moteris gimė 1931 m.
Ji nuo 14 metų dirbo modeliu. Pirmą kartą ji dalyvavo „Vogue“ filmavimuose. Neįtikėtinas modelio grožis sujaudino daugelį fotografų.
Šiame straipsnyje – nuotraukos, dėl kurių savo laiku iš proto kraustėsi visas pasaulis.
Carmen tėvai buvo balerina ir smuikininkas, menininkai gyveno skurdžiai. Netrukus jie išsiskyrė, o mergina liko gyventi su mama. Ji norėjo, kad dukra eitų jos pėdomis, todėl pasiuntė ją mokytis baleto.
Svarbu pasakyti, kad Carmen motina buvo griežta ir reikli, ji visada liepdavo gerai atrodyti ir prisižiūrėti.. Komplimentų motina jai nesakydavo. Todėl Carmen manė, kad ji yra bjaurusis ančiukas, nes ji išsiskyrė iš savo bendraamžių dideliu ūgiu bei lieknumu. Berniukai taip pat paauglystės metais nenorėjo bendrauti su Carmen.
Motinai nebuvo lengva auginti vaiką vienai, todėl Carmen kartais mėnesius praleisdavo internatinėje mokykloje. Mergina paprasčiausiai svajojo tapti balerina, kaip ir jos motina, tačiau reumatas sužlugdė šias svajones.
Taigi, būdama 14 metų, prasidėjo Carmen modelio karjera. Jau 1947 m. jos nuotrauka
buvo ant „Vogue“ viršelio.
Pačiai Carmen, beje, viršelio nuotrauka visai nepatiko. Ji prisimena, kad tądien išlipo iš autobuso ir laikraščių kioske pamatė šūsnį žurnalų. Vaizdas beveik privertė ją pravirkti. Ji nekentė žurnalo ir šios nuotraukos. Dėl trumpų plaukų ji nuotraukoje atrodė kaip berniukas.
Nors Carmen dirbo modeliu, ji negyveno turtingai. Kartais pinigų maistui net neužtekdavo. Laikui bėgant, žinoma, atlyginimai pakilo, modelis prisimena uždirbusi iki 25 dolerių per valandą. Carmen turėjo taupyti pinigus ar net užsidirbti papildomai, pavyzdžiui, ji eidavo dirbti į gamyklą, kur siūdavo pagal užsakymą užsakytus drabužius.
Carmen prisimena, kad jos vaikystė buvo sunki. Ji su mama gyveno pastate be karšto vandens ir lifto, nuolat jautė lėšų trūkumą. Jos turėjo užstatyti siuvimo mašiną, kad sumokėtų už butą. Norėdamos sumokėti už elektrą, kartais jos turėdavo išleisti paskutinius turimus centus. Tačiau šios patirties dėka moteris išmoko vertinti pinigus ir gyvenimą.
1963 metais modelis nusprendė išeiti į pensiją. Ji paskambino savo agentui ir pasakė, kad daugiau užsakymų nebepriims. Bet kai ji pasakė, kad visam laikui palieka modelių verslą, jos agentas tik nusijuokė.
1978 m. Carmen susipažino su Normanu Parkinsonu, kuris ją sugrąžino į mados pasaulį. Ji sutiko grįžti, nes tuo metu jos dukra jau buvo užaugusi, o santuoka iširo.
Dažnai moterys yra linkusios slėpti savo amžių ir jo padarinius grožiui, tačiau Carmen elgiasi priešingai. Pradėjusi ir vėl pozuoti ji jau nebebuvo jauna, taigi nusprendė nebedažyti savo plaukų ir sidabrines kasas paversti savo vizitine kortele. Iki 1987 m. moteris ir vėl sukosi mados pasaulyje.
Beje, Carmen parašė knygą „Būti gražia: paslaptys ir technika, kurių išmokau per 40 modeliavimo metų“.
Iš tiesų verta pažvelgti į šios nepaprastos moters nuotraukas, kad suprastumėte, jog metai visiškai neturi įtakos jos išvaizdai. Ji puikiai atrodo. Net ir dabar ji dalyvauja laidose ir vaidina reklaminiuose klipuose. Taigi stereotipas, kad 30 metų modelio karjeros – yra maksimalus galimas darbo laikas – mitas.
