Home Žmonių istorijos Pakvietė benamę papietauti – ji pasidalino liūdna, bet įkvepiančia istorija

Pakvietė benamę papietauti – ji pasidalino liūdna, bet įkvepiančia istorija

0
Pakvietė benamę papietauti – ji pasidalino liūdna, bet įkvepiančia istorija

Pavasarį Gregas Smithas iš Orlando nusprendė, kad kiekvieną antradienį pakvies benamę Amy Joe papietauti. Vieno tokio susitikimo metu moteris jam kai ką prisipažino – šį dalyką vyras prisimins visą likusį savo gyvenimą

Štai kaip Gregas pasakoja šią istoriją:

“Mes visada susitikdavome miesto centre, Pine ir S. Orange gatvės sankirtoje Orlande, kadangi aš dirbu netoliese. Maždaug savaitę praeidamas mačiau, kaip Amy kiekvieną dieną stovi kamputyje, bet niekada neprašo pinigų. Ji praeinantiems tiesiog sakydavo:” Labas rytas, Viešpatie. Telaimina tave Dievas. Geros dienos!”, o vėliau nusišypsodavo. Į darbą einu su kostiumu, o dėl to benamiai labai dažnai manęs prašydavo pinigų, tačiau ne Amy.

Dabar kiekvieną antradienį aš ir Amy Joe pietaujame kartu. Per šias 30 minučių aš turiu galimybę pamatyti, koks ji pozityvus žmogus, nors praktiškai nieko neturi. Praėjusią savaitę ji man atsivėrė ir pasakė tai, kas mane labai sukrėtė – Amy nemoka skaityti! Moteris nerūko, negeria, nėra priklausoma nuo narkotikų… Ji paprasčiausiai nemoka skaityti!

Per visą gyvenimą jos artimųjų rate neatsirado nė vienas žmogus, kuris galėtų ją to išmokyti. Ji pasakojo, kad dėl nemokėjimo skaityti jai yra sunku susirasti darbą. Ji taip pat paminėjo, kad jei gauna pinigų, išleidžia juos bibliotekoje, kur skolinasi knygas ir mokosi skaityti. Kartais dėl to ji lieka alkana net keletą dienų.

Tai mane labai sukrėtė. Jai labiau rūpėjo išmokti skaityti, nei būti sočiai! Tai privertė mane suvokti, kad man labai pasisekė. Aš gimiau šeimoje, kurioje abu mano tėvai dirbo, galėjo aprūpinti mane maistu ir tinkamu išsilavinimu. Tuo tarpu Amy istorija yra daug liūdnesnė ir tragiškesnė. 

Taigi, dabar ne tik kartu pietaujame, bet aš ir mokau Amy skaityti. Pasiimu vieną knygą per savaitę ir kiekvieną antradienį pietaujant Amy man tą knygą skaito. Likusias dienas Amy mokosi savarankiškai.

Šis įrašas tikrai nėra skirtas tam, kad jūs gailėtumėte šios moters ar kad girtumėte mane už mano pastangas. Dalinuosi šia istorija, nes ji gali įkvėpti daugiau žmonių padėti kitiems. Jie nebūtinai turi būti benamiai, galbūt tai šeimos nariai ar draugai.

Ištiesti pagalbos ranką kažkam, kam jos reikia, yra labai paprasta, tai tas pats, kas nusišypsoti ir ištarti “Labas!”.Jei ši istorija jus palietė – pasidalinkite ja, o jei ne – viskas gerai. Kiekvienas gerumą ir pagalbą galime suprasti kitaip. Tiesiog dabar pagalvokite ir tyliai sau atsakykite, kas jūsų gyvenime yra Amy Joe?

https://www.facebook.com/lovewhatreallymatters/photos/a.710462625642805/1120325664656497/?type=3