Susidūrusi su nepagarbiu elgesiu vien dėl to, kad nedaro karjeros, o yra atsidavusi motina, ši moteris sugebėjo pakovoti už save.
Kai Emily nuvyko atnaujinti savo vairuotojo pažymėjimo, ji nesitikėjo, kokias pasekmes turės šis jos vizitas. Įstaigos darbuotojas paklausė, kokia jos profesija. Moteris atsakė. Kai jis vėl uždavė tą patį klausimą, ji pakartojo:
„Žinoma, aš dirbu visą darbo dieną. Aš esu mama.“
Tačiau sulaukė grubaus komentaro:
„Tiek motina, tiek namų šeimininkė, atsižvelgiant į galiojančius įstatymus, nėra oficiali profesija.“
Emily pamiršo šią nemalonią situaciją ir ją prisiminė tik susidūrusi su panašia.
„Prie langelio mane aptarnavo ponia, kuri nuo pat pradžių nekėlė man simpatijos. Ji atrodė kaip tipiška sėkminga moteris. Didžiavosi savo tarnyba, džiaugėsi puikiais rezultatais, karjera. Man tai buvo visiškai nesvarbu, o jai – dar ir kaip. Nepaisant to, nuėjau prie langelio sutvarkyti, ko buvau atėjusi. Kai manęs paklausė mano profesijos, negalvodama išsišiepiau:
„Esu Vaiko raidos ir kartų santykių skyriaus specialistė.“
Darbuotoja žvilgtelėjo į mane, todėl pakartojau. Garsiai ir aiškiai. Tai, ką ji išgirdo, ją nustebino. Pamačiusi, kad ji tai užrašo dokumentuose, sunkiai sulaikiau juoką. Ji paklausė, ką aš tiksliai darau.
Atsakiau tiesą: prižiūriu (kaip ir kiekviena motina) personalo tobulinimo programą, organizuoju komandinį darbą laboratorijoje ir lauke (juk esame dažni žaidimų aikštelės lankytojai), o mano darbas įvertintas keturiais apdovanojimais (mano nuostabiomis dukromis). Mano darbas yra sunkus ir reikalauja kantrybės bei didžiulio įsipareigojimo. Darbo laikas yra neįprastas, nors paprastai dirbu 12–14 valandų (daugiau tada, kai mano vaikai serga ar blogai miega). Laimei, atlyginimas vertas pasiaukojimo.
Tai, ką pasakiau, sukėlė tikrą pagarbą mane aptarnaujančios darbuotojos akyse! Ji buvo mandagi ir asmeniškai palydėjo mane iki durų. Kai grįžau namo, mane pasveikino linksmas būrys mano pavaldinių: trylikametė, šešiametė, trimetė ir mūsų mažoji, 6 mėnesių, saldžiai miegojusi lovelėje.
Aš didžiuojuosi savimi! Aš įveikiau biurokratinį aparatą ir esu nebe „tik“ mama, o „tikra“ mama – geriausia, ką galiu. Aš myliu savo darbą ir nekeisčiau jo į jokį kitą, o su dukromis sudarome fantastišką, gerai suderintą komandą!“
Ši istorija atskleidžia tiesą: būti mama yra visos darbo dienos darbas! Profesija, kuriai reikia pasiaukojimo, aistros ir atsidavimo.