Štai kaip XVI amžiaus pradžioje metraštininkai aprašė Lietuvos valdovų Šventųjų Velykų pietus: „ant Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo Kazimieraičio Jogailaičio (1506-1548) bei jo brolio Vladislavo, kuris tuo metu buvo Čekijos ir Vengrijos karaliumi, Šventųjų Velykų stalo dėjo keptą įdarytą avinėlį, simbolizuojantį Dievo avinėlį. Jį, pagal tų laikų etiketą, valgyti galėdavo tik damos, patys aukščiausi pasaulietiniai ir dvasininkijos asmenys.
Didžiojo puotos stalo kampuose buvo padėti keturi kepti šernai, garbinantys keturis metų laikus. Šernai buvo įdaryti keptais paršiukais, kumpiais ir dešromis. Dvylika keptų laukine ir namine paukštiena įdarytų elnių su paauksuotais ragais ant visų stalų vaizdavo dvylika mėnesių.
Aplink šiuos fantastinius kulinarijos stebuklus buvo sudėlioti 365 ragaišiai, žemaitiški grybais, kiaušiniais ir kopūstais įdaryti pyragai, paskui mozūrai (saldūs pyragai), žemaitiški papločiai, papuošti meduje mirkytais džiovintais vaisiais. Už jų stovėjo tiek pat putnių minkštų bobų, papuoštų velykiniais ornamentais ir užrašais.
Dvylika kibiro dydžio sidabrinių paauksuotų bosų su vynu vaizdavo dvylika mėnesių, 52 mažesni sidabriniai boseliai su Italijos, Ispanijos ir Kipro vynais atitinkamai atstovavo 52 metų savaites, 365 buteliai su Vengrijos „Tokajumi“ reiškė dienų skaičių metuose.
Tarnams valdovai liepdavo patiekti 8760 kvortų midaus, kurios rodė valandų skaičių metuose“…
Lietuvos karaliaus Žygimanto Augusto dvaro apskaitose 1544 metais randame:
Kovas ir balandis yra žuvų nerštų metas. Šiais mėnesiais giminę pratęsia ešeriai, lydekos, meknės, salačiai, sterkai. Jei balandis būna šiltas – neršti pradeda karšiai, kuojos ir raudės. Upeliuose nerštavietėse susiburia karosai, kiršliai, lynai, šapalai, upėtakiai ir žiobriai…
Gavėnia Lietuvos karaliaus rūmuose buvo griežtai laikoma ir valgiai būdavo tik iš žuvų ir daržovių:
„…savaitė nuo kovo 6-tos dienos… iki 12-tosios, kurios metu jo karališkoji didenybė Pelenų trečiadienį priėmė per pokylį Vilniuje visus poliakus ir lietuvius bajorus bei dvariškius (194 asmenis). O maistas buvo patiektas ant 8 stalų nors buvo tiekiamos žuvys iš tvenkinių, bet karalius pats nupirko 4 kapas (260) kitokių žuvų bei gružlių kepimui. Taip pat jis ir Vilniuje pirko žuvį maitinimuisi žuvimis; be to 2 dienas iš Viršupio jo karališkai didenybei tiektos lydekos.“
„…nuo kovo 13-tos dienos… iki 19 dienos, be žuvų iš Viršupio tvenkinių, jo karališkai didenybei buvo patiekta 70 gyvų lydekų, o dienos daviniams -30 negyvų, iš Merkinės atvežtų 2 kaladės (statinės), nuo pono Švobos – 14 kaladžių (statinių).“
„… nuo kovo 20 dienos iki 26-sios be žuvų iš Viršutinių tvenkinių, jo didenybei buvo patiekta 70 gyvų lydekų, o dienos daviniams 118 negyvų ir 3 statinės iš Merkinės.“
„… nuo kovo 27 iki balandžio 2 dienos 70 lydekų ir pono Švobos keptų žuvų, tą savaitę buvo gauta sūdytų karšių, ešerių ir kuojų nuo pono Švobos -19 statinių, nuo pono Andriuševičiaus – 11 statinių ir nuo pono Kmitos iš Anykščių 24 kapos karšių.“
„… nuo balandžio 3 iki 9-osios be 131 lydekų, sūdytų karšių, ešerių ir kuojų nuo pono Švobos 3 statinių, nuo pono Kmitos iš Anykščių – viena statinė karšių ir šamų.“
„… nuo balandžio 10 dienos iki 16-tosios 76 lydekų, sūdytų karšių, ešerių ir kuojų nuo pono Kasparo Kuncos iš Pervalko 5 statinės.“
„… nuo balandžio 17 dienos iki 23-iosios, kurią į karališkos didenybės virtuvę patiekta 70 gyvų lydekų iš Viršupio tvenkinių, taip pat kvietinių miltų statinių kepamiems plakiams Didįjį penktadienį.“
Karaliaus rūmuose kasdien būdavo duodamas alaus davinys 194 asmeniui…
„… savaitė nuo balandžio 24 dienos iki 30-sios; jos metu buvo Velykų šventė; karališkai didenybei sutikus, vietos tijūnas karališkosios didenybės virtuvei patiekė 10 jaučių, 40 ėriukų, 14 laukinių žąsų, 40 kaplūnų, 120 gaidžių, 60 jerubių, o iš Viršupio penktadieniui – 4 kapas ir dar 10 gyvų, taip pat 100 negyvų lydekų; trečiadienį jo didenybė buvo puotauti Viršupyje, patiekta 40 lydekų, o maistas patiektas ant dvejų stalų.“
Jo karališkosios didenybės virtuvininkui italui ponui Sigizmundui Velykų stalui buvo nupirkti štai kokie prieskoniai: anyžiai, cinamonai, citrinos, džiovintos figos, džiovintos slyvos (damų negalioms gydyti), gvazdikėliai, imbierai, kanapių sėklos, kapariai, krapai, kmynai, migdolai, muskatai, muskatų luobai, petražolės, pipirai, smulkios ir stambios razinos, stambesnės ir smulkesnės alyvuogės, šafranai. Virtuvėje buvo naudojamas alyvuogių aliejaus ir kanapių aliejus, druska, cukrus, medus, actas, ryžiai, kvietiniai ir ruginiai miltai, įvairios kruopos…
Karališkoje virtuvėje valgių ruošimui buvo naudojami džiovinti ir švieži grybai, agurkai švieži ir rauginti, burokėliai virti ir rauginti, kopūstai švieži ir rauginti, ropės šviežios, virtos, keptos ir raugintos, svogūnai, česnakai, pupos, žirniai, pieno produktai, sūriai, sviestas, kiaušiniai, kriaušės, obuoliai…
Taip pat žvėrių ir kiaulių kumpiai, jautienos liežuviai ir kojos, netgi žarnokai…
Virtuvėje buvo ruošiami valgiai iš laukinių žvėrių ir kiškių, laukinių ir naminių paukščių, jaučių, veršių, avių, kepama duona, pyragai, bandos ir bandelės, ruošiamas midus, alus ir gira.
Ruošti ėdesį reikėjo ir 500 arklių, šunims, meškoms, sakalams…