Amerikos mokslininkai ištyrė aštuonias koronaviruso padermes ir išsiaiškino, kad jo mutacija yra gana maža. Palyginus su įprastu gripu, SARS-CoV-2 mutuoja 8-10 kartų lėčiau.
„Virusas mutavo taip lėtai, kad jo padermės yra labai panašios viena į kitą“, – teigia Kalifornijos universiteto, San Francisko medicinos ir infekcinių ligų profesorius Charlesas Chiu.
Šiuo metu mokslininkai užregistravo tik 11 pokyčių 30 tūkstančių nukleotidų porų duomenų bazėje. Kaip pažymi ekspertai, simptomai, ligos eiga ir mirtingumo procentas, kuriuos stebime dabar, nepriklauso nuo viruso padermės.
Ligos eigos sunkumo skirtumai daugiausia yra susiję su bendra pacientų sveikatos būkle ir jų imuninės sistemos ypatumais.
Kitaip tariant, vadinamosios lengvosios koronaviruso versijos, atrodo, nėra. Svarbu pabrėžti, kad lėta mutacija leidžia manyti, jog vakcinos sukūrimas apsaugos nuo šios ligos ilgą laiką – bent jau metus, o galbūt ir dešimtmečius.
Mokslininkai išsiaiškino, kodėl koronavirusas plinta taip sparčiai
Anot Honkongo mikrobiologų, spartų COVID-19 pandemijos plitimą lemia tai, kad viruso nešiotojai gali užkrėsti kitus jau pirmąją savaitę po to, kai užsikrėtė patys, rašo „South China Morning Post“.
Tokias išvadas mokslininkai padarė išanalizavę užsikrėtusių žmonių seiles. Viruso kiekis mėginiuose buvo didžiausias per pirmąją savaitę, o vėliau pamažu mažėjo.
Didelis viruso kiekis per pirmąsias septynias dienas po užsikrėtimo leidžia manyti, kad virusas gali būti lengvai perduodamas iš vieno asmens kitam, prieš šiam diagnozuojant infekciją ir paguldant žmogų į ligoninę.