Bilas Geitsas, milijardierius ir „Microsoft“ įkūrėjas, mano, kad COVID-19 gali būti „kartą per 100 metų pasirodantis patogenas, kurio visi bijojome“. Jo manymu, šis virusas kelia rimtą grėsmę žmonijai, nes yra daug pavojingesnis už kitus mirtinus virusus.
Pagal vidutinį 1 % mirštamumą COVID-19 atsiduria tarp 1957 m. Azijos pandemijos (0,6 %), nusinešusios 1,1 mln. žmonių gyvybes, ir ispaniškojo gripo 1918 m. (2 %), nusinešusio 50 mln. žmonių visame pasaulyje. Priklausomai nuo medicinos kokybės šalyje, mirtingumas nuo koronaviruso, pabrėžia Geitsas, gali siekti 4 %.
Bet kokioje krizinėje situacijoje lyderiai turi dvi vienodai svarbias pareigas: greitai išspręsti problemą ir neleisti jai pasikartoti, savo tinklaraštyje rašė Bilas Geitsas. Padėtis su COVID-19 yra puikus pavyzdys. Vyriausybės turi išgelbėti gyvybes ir kartu ieškoti būdų, kaip įveikti protrūkį. Pirmoji užduotis yra skubesnė, tačiau antroji turi ilgalaikių pasekmių.
Daugelį metų gydytojai kalbėjo apie galimybę, kad gali įvykti nauja, panašaus masto kaip 1918 m. ispaniškasis gripas, pandemija, tik buvo klausimas, kada. Yra tikimybė, kad COVID-19 nebus toks rimtas, tačiau geriau pasiruošti blogiausiam.
Pasak Geitso, naujasis koronavirusas yra toks pavojingas, nes pranoksta daugelį kitų mirtinų virusų užkrečiamumo ir mirtingumo atžvilgiu.
„Pirmiausia, jis gali nužudyti ne tik pagyvenusius žmones, bet ir sveikus suaugusius žmones, – rašė jis. – Antra, COVID-19 yra perduodamas ypač efektyviai. Vidutiniškai užsikrėtęs asmuo užkrečia du ar tris žmones – jis plinta eksponentiškai.“
Mirštamumas yra daug kartų didesnis nei tipinio sezoninio gripo. PSO duomenimis, jis svyruoja nuo 0,7 % iki 4 %, atsižvelgiant į medicinos kokybę šalyje.
Geitsas kviečia ekonomiškai išsivysčiusias šalis padėti neturtingiesiems neutralizuoti viruso plitimą. Jo nuogąstavimus pakartoja PSO, kuri sausį įvardino 13 prioritetinių, silpnai išvystytą sveikatos sistemą turinčių šalių šalių, kurios palaiko nuolatinį ryšį su Kinija. Visų pirma tai Kongas, Etiopija ir Gana.
„Padėdami Afrikos ir Pietų Azijos šalims pasiruošti, galime išgelbėti gyvybes ir sulėtinti pasaulinę viruso cirkuliaciją“, – teigė milijardierius. Neseniai Melindos ir Bilo Geitsų fondas specialiai šiems tikslams skyrė 100 mln.
Kaip priežastį, kodėl reguliariai atsiranda koronavirusų šeimos, tokių kaip SARS ar COVID-19, virusų protrūkiai, ekspertai įvardina sanitarinių standartų nesilaikymą prekybos laukiniais gyvūnais rinkose, taip pat aktyvų žmonių kišimąsi į ekosistemas, kas smarkiai padidina sąlyčio su laukiniais gyvūnais tikimybę.
Kinijoje patvirtinta asimptominio COVID-19 perdavimo galimybė. Kinijos gydytojai užfiksavo asimptominį koronaviruso perdavimo atvejį: 20-metė moteris iš Uhano virusą perdavė penkiems šeimos nariams, jie visi susirgo, tačiau jai pačiai ligos požymiai nepasireiškė. Mėnesiui ji tapo asimptomine viruso nešiotoja, galinčia užkrėsti kitus.
Todėl būtina laikytis visų karantino nurodymų ir imtis apsauginių priemonių.
Kam reikalingas karantinas ir kaip geriausia elgtis jo metu?
Stengiantis sustabdyti spartų COVID-19 plitimą, dauguma šalių įsiveda karantiną. Uždraudžiami vieši renginiai, ribojamas judėjimas, žmonių prašoma likti namuose ir, kiek įmanoma, sumažinti kontaktų skaičių.
Turbūt daugeliui vis dar kyla klausimas, kam reikalingas toks griežtas karantinas, ir, kaip geriausia elgtis jo metu?
Kodėl reikia mažinti socialinį kontaktą?
Koronavirusu užsikrėtęs žmogus gali virusą perduoti 2-3 kitiems žmonėms, o šie savo ruoštu vėl 2-3, todėl virusas plinta geometrine progresija. Koronaviruso inkubacinis periodas yra ilgas – nuo 2 iki 3 savaičių.
Tuo laiku asmuo gali ir nejausti simptomų, bet vis tiek būti viruso nešiotoju. Kad perduotumėte virusą, užtenka 15 minučių kontakto artimesniu nei 2 metrų atstumu. Kadangi žmogus gali ir nežinoti, jog yra užsikrėtęs, ligai plisti susidaro palankios sąlygos, jei žmonės daug kontaktuoja vieni su kitais.
Nors tikėtina, kad didžiajai daliai užsikrėtusių pasireikš lengvesni simptomai, kuo daugiau žmonių susirgs, tuo daugiau bus sunkių atvejų. Šiems pacientams prireiks vietos ligoninėse ir net intensyvios terapijos skyriuose. Tiek specialios įrangos, tiek lovų skaičius gydymo įstaigose yra ribotas. Jei ligoniai pasipils kaip sniego lavina, sveikatos sistema nebespės jais pasirūpinti, kaip tai parodė Italijos atvejis.
Karantinas reikalingas tam, kad būtų išvengta staigaus užsikrėtusiųjų skaičiaus padidėjimo ir neprireiktų skirstyti žmonių, kam suteikti pagalbą, o kam jos paprasčiausiai nebeužtenka.
Savizoliacija
Visiška savizoliacija privaloma asmenims, grįžusiems iš užsienio arba turėjusiems kontaktą su žmogumi, kuriam patvirtintas ar įtariamas COVID-19. Tokie žmonės visas 14 dienų privalo praleisti namuose ir iš jų nekelti nė kojos.
Kaip elgtis karantino metu?
Būtina laikytis rekomendacijų ir sumažinti kontaktų skaičių. Patikrinti visus žmones, ar šie tinkamai laikosi karantino, yra neįmanoma, todėl privalome patys būti sąmoningi, saugoti save bei aplinkinius.
Karantino metu nebūtina visą laiką praleisti namuose. Galima išeiti pasivaikščioti, tačiau tik ten, kur nėra daug žmonių. Stenkitės išlaikyti bent 2 metrų atstumą nuo kitų praeivių.
Jei keliaujate į parduotuvę, apsimaukite vienkartines pirštines, nes jums teks liesti paviršius, prekes, kurias anksčiau lietė ir kiti žmonės. Kol vaikštote už namų ribų, nelieskite rankomis veido, o grįžę tinkamai išmeskite vienkartines pirštines bei dezinfekuokite rankas (nusiplaukite muilu ir šiltu vandeniu).
Kasdien vėdinkite kambarį. Nepamirškite nuvalyti dažnai liečiamų paviršių ir reguliariai plauti rankas.
Kad neužkluptų bloga nuotaika, susigalvokite veiklos ir namuose. Atlikite įvairią mankštą. Daug idėjų galima rasti internete.
Ribokite laiką, kurį praleidžiate, skaitydamas naujienas. Per didelis žinių sekimas padidina streso ir nerimo lygį.
Susikurkite dienos režimą ir stenkitės jo laikytis.
Bendraukite su artimaisiais ir draugais telefonu ar išmaniosiomis technologijomis. Palaikykite nefizinį kontaktą.
Laikykitės karantino ir taip padėkite pasauliui įveikti šią krizę!