Ne visi gali karantino metu likti namuose. Kai kam vis dar reikia vykti į darbą ar išeiti kitais reikalais. Asmeninis automobilis tokiais atvejais yra saugiausias pasirinkimas. Bet ką daryti, jei jo nėra? Tada tenka rinktis viešąjį transportą arba taksi. Kaip apsisaugoti, važiuojant šiomis transporto priemonėmis?
Taksi
Jei važiuojate ne vienas ir nesate įsitikinęs, ar kitas asmuo nėra užsikrėtęs, reikia imtis atsargos priemonių. Pirma, išlaikykite didelį atstumą, antra, jei važiuojate ant užpakalinės sėdynės, paprašykite vairuotojo į jus nesigręžioti. Taip sumažės užsikrėtimo tikimybė.
Deja, neįmanoma nieko žinoti apie prieš jus važiavusius keleivius. Galbūt kai kurie iš jų sirgo ar kontaktavo su žmonėmis, kuriems nustatytas koronavirusas. Viruso dalelės gali likti ant saugos diržų ir durų rankenų. Kad apsisaugotumėte, keliaudamas nelieskite veido rankomis ir iškart, išlipęs iš automobilio, rankas nusivalykite dezinfekantu (arba kruopščiai nusiplaukite muilu, kai tik bus tam galimybė).
Viešasis transportas
Kuo daugiau žmonių laikosi karantino, tuo mažiau keleivių bus tuo pačiu metu kiekviename autobuse. Jei įmanoma, laikykitės saugaus atstumo – bent du metrus nuo kitų keleivių. Neužmirškite, kad viruso dalelių gali būti ant turėklų, sėdynių ar kitų transporto paviršių, jei prieš tai juo naudojosi užsikrėtęs asmuo.
Rekomendacijos yra tos pačios. Stenkitės išlaikyti atstumą, kelionės metu nelieskite rankomis veido, o grįžę namo, arba kai tik galėsite, rankas dezinfekuokite.
Išlikite saugūs ir sveiki!
Svarbūs su koronavirusu susiję faktai, kurie padės nusiraminti
Viena pagrindinių dėl koronaviruso kylančių bėdų yra didžiulis prieštaringos informacijos kiekis ir dėl to didėjanti panika. Kaip atpažinti pirmuosius ligos simptomus? Kur ir kaip galima užsikrėsti? Čia atrinkti keli svarbiausi klausimai ir pateikti atsakymai į juos, kad būtų lengviau suvaldyti nerimą ir nusiraminti.
Į gripą panašūs, bet ne identiški simptomai
Koronavirusinė infekcija pasireiškia specifiniais simptomais, tačiau ligą nustatyti gali tik gydytojai. Dažniausiai pasitaikantys simptomai: dusulys, karščiavimas, sausas kosulys. Koronavirusas pažeidžia plaučių alveoles, apsunkina kvėpavimą. Todėl gali atsirasti sandarumo jausmas krūtinėje ir deguonies trūkumas.
Sergant gripu, taip pat gali atsirasti sausas kosulys ir karščiavimas. Koks skirtumas? Tiek gripo, tiek COVID-19 simptomai paprastai yra panašūs, tačiau pagrindinis skirtumas yra tas, kad gripas paveikia viršutinius kvėpavimo takus, o koronavirusas iškart paveikia žemesnius, t. y. plaučius.
Nerizikuokite ir nebandykite nustatyti skirtumo tik pagal savo pojūčius – greičiausiai pats sau padarysite neteisingą „diagnozę“, pasirinksite netinkamą gydymą ir galbūt prisišauksite rimtų komplikacijų.
Todėl, pasireiškus pirmiesiems simptomams, neikite iš namų ir susisiekite su gydytoju ar kitais ekspertais. Epidemijos metu toks sprendimas yra geriau nei vykti į ligoninę, nes yra mažesnė rizika užkrėsti kitus.
Svarbu atsiminti, kad tam, jog būtų nustatyta galutinė diagnozė, būtinas koronaviruso tyrimas.
Ligos sudėtingumas priklauso nuo paciento amžiaus
Ekspertai jau pastebėjo modelį: vaikai iki 10 metų COVID-19 perneša labai lengvai. Jauno ir vidutinio amžiaus žmonės dažniausiai serga be pasekmių ir greitai pasveiksta. Mokslininkai turi keletą hipotezių, kodėl taip nutinka, tačiau galutinio paaiškinimo nėra.
Tik žinoma, kad koronavirusinė infekcija yra labai pavojinga vyresniems nei 60 metų žmonėms. Didžiausias mirštamumas nuo šios ligos yra tarp vyresnių nei 80 metų pacientų.
Lėtinės ligos prisideda prie papildomos rizikos
Koronavirusas, kaip ir dauguma infekcijų, yra sunkesnis tiems, kurie kenčia nuo diabeto, hipertenzijos ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų, bronchinės astmos ir tiems, kurie yra patyrę širdies priepuolį. Ūminių kvėpavimo takų ligų metu plaučiai ir širdis dirba padidėjusio streso sąlygomis ir jei yra su jai susijusių sveikatos problemų, padidėja sunkios būklės rizika.
Siuntiniai iš įvairių šalių yra saugūs
Manoma, kad virusas išlieka gyvybingas esant 20–60 laipsnių temperatūrai ir 40–60 % oro drėgmei. Vienas iš naujausių tyrimų parodė, kad ant plastikinių ir metalinių paviršių COVID-19 išgyvena ilgiausiai iki 72 valandų. Ant kartono, dėžėse, kuriose dažniausiai pakuojami siuntiniai, virusas gali išbūti iki 24 valandų.
Teoriškai, jei Kinijoje ar kitoje šalyje prekes pakavo koronavirusu užsikrėtęs asmuo, o prekės pristatytos oro paštu, viruso dalelės galėtų išlikti. Tačiau kuo daugiau laiko praeina nuo prisilietimo, tuo mažiau viruso dalelių lieka paviršiuje. Atkreipkite dėmesį į išsiuntimo laiką ir datą: jei pristatymas užtruko nuo vienos iki trijų dienų, galite atidaryti pakuotę, nebijodamas infekcijos, o jei ne, geriau palaukti. Jei labai bijote liestis prie pakuotės, galite ją nuvalyti dezinfekcine priemone.
Prevencija
Vakcina ar vaistai, kurie užkirstų kelią koronavirusinei infekcijai, dar nėra sukurti. Prevencinis vitaminų ir maisto papildų poveikis neįrodytas. Todėl negerkite jų be gydytojo rekomendacijų arba, dar blogiau, didelėmis dozėmis.
Oro lašeliniu būdu plintančių ligų prevencija yra standartinė:
Jei įmanoma, nesilankykite vietose, kuriose daug žmonių. Kuo daugiau laiko praleiskite namuose.
Kuo dažniau plaukite rankas. Geriausia – muilu ir vandeniu, o jei muilo ir vandens nėra, tuomet naudokite drėgnas antibakterines servetėles arba gelį, kurio nereikia nuskalauti.
Nelieskite rankomis veido, ypač jei buvote išėjęs iš namų ar lietėte kokius nors paviršius.
Sureguliuokite dienos režimą, pakankamai išsimiegokite, atsisakykite griežtų dietų – šios paprastos priemonės palaiko imunitetą, o susirgus – palengvina ligos eigą.
Per pastaruosius dešimtmečius pasauliui teko susidurti su ne viena epidemija. Kiekviena nauja epidemija sukelia panikos bangą ir tai suprantama. Tačiau baimė nepadeda įveikti infekcijos. Laikytis prevencinių priemonių ir išlikti ramiam bus veiksmingiau.